K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pranešė, kad apie šį apdovanojimą buvo informuotas gruodžio mėnesį.
Lietuvoje K.Griniaus ir K.Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus buvo įvertintas dar 1993 metais, kai jiems suteikti nacionaliniai apdovanojimai – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad komisijos darbas Izraelyje užtruko ilgiau dėl to, kad nėra išlikę gyvų liudininkų, o Jad Vašemas kelia gana griežtus reikalavimus.
„Jad Vašemui užtruko ilgiau negu Lietuvai. Iš D.Gelperno buvo imtas interviu, rengiamės jo pagrindu išleisti knygą. K.Girnius ir D.Gelpernas buvo filatelistai, jų santykiai buvo puikūs. D.Gelpernas žiemą gyveno pas Grinius, jie ir neslėpė, kad suteikia pastogę žydui“, – sakė F.Kukliansky.
„Esu kalbėjusi su geto kaliniais, apie D.Gelperną ir K.Grinių visi yra labai aukštos nuomonės, kad tai buvo labai inteligentiški, panašių pažiūrų žmonės“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Pagal išsilavinimą gydytojas, K.Grinius Lietuvos prezidento pareigas ėjo nuo 1927 metų birželio iki gruodžio 17 dienos perversmo. Per vokiečių okupaciją 1942 metais kartu su bendražygiais jis okupacinei administracijai įteikė memorandumą, kuriame reiškė susirūpinimą dėl pradėtos vokiečių kolonizacijos, gyventojų represijų, žydų žudynių. Už tai jis buvo ištremtas į savo kaimą.
1944 metais K.Grinius pasitraukė į Vokietiją, 1947 metais – į Jungtines Valstijas, kur protestavo prieš sovietinę Lietuvos okupaciją. K.Grinius mirė 1950 metais Čikagoje, 1994 metais palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais Jad Vešemas yra pripažinęs daugiau kaip 800 lietuvių.
Lietuvos Seimas 2016-uosius yra paskelbęs K.Griniaus metais. Gruodį bus minimos jo gimimo 15-osios metinės.
