K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos
metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų
Gelperną.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pranešė, kad apie
šį apdovanojimą buvo informuotas gruodžio mėnesį.
Lietuvoje K.Griniaus ir K.Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus
buvo įvertintas dar 1993 metais, kai jiems suteikti nacionaliniai
apdovanojimai – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
BNS sekmadienį sakė, kad komisijos darbas Izraelyje užtruko ilgiau
dėl to, kad nėra išlikę gyvų liudininkų, o Jad Vašemas kelia
gana griežtus reikalavimus.
„Jad Vašemui užtruko ilgiau negu Lietuvai. Iš D.Gelperno buvo
imtas interviu, rengiamės jo pagrindu išleisti knygą. K.Girnius ir
D.Gelpernas buvo filatelistai, jų santykiai buvo puikūs. D.Gelpernas
žiemą gyveno pas Grinius, jie ir neslėpė, kad suteikia pastogę
žydui“, – sakė F.Kukliansky.
„Esu kalbėjusi su geto kaliniais, apie D.Gelperną ir K.Grinių
visi yra labai aukštos nuomonės, kad tai buvo labai inteligentiški,
panašių pažiūrų žmonės“, – kalbėjo bendruomenės
pirmininkė.
Pagal išsilavinimą gydytojas, K.Grinius Lietuvos prezidento
pareigas ėjo nuo 1927 metų birželio iki gruodžio 17 dienos
perversmo. Per vokiečių okupaciją 1942 metais kartu su
bendražygiais jis okupacinei administracijai įteikė memorandumą,
kuriame reiškė susirūpinimą dėl pradėtos vokiečių
kolonizacijos, gyventojų represijų, žydų žudynių. Už tai jis
buvo ištremtas į savo kaimą.
1944 metais K.Grinius pasitraukė į Vokietiją, 1947 metais – į
Jungtines Valstijas, kur protestavo prieš sovietinę Lietuvos
okupaciją. K.Grinius mirė 1950 metais Čikagoje, 1994 metais
palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais Jad Vešemas
yra pripažinęs daugiau kaip 800 lietuvių.
Lietuvos Seimas 2016-uosius yra paskelbęs K.Griniaus metais.
Gruodį bus minimos jo gimimo 15-osios metinės.
