NATO vadovo pavaduotojas: „Reikia rūpintis Baltijos oro gynyba“

„Tarp svarbių klausimų, kuriuos turėsime įvertinti, yra priemonės užtikrinti efektyvią oro gynybą net esant blogiausiam scenarijui. Baltijos šalių oro policija yra geras pagrindas, bet gali reikėti užtikrinti, kad turėtume planus ir pajėgumus pereiti į oro gynybą“, – interviu BNS sakė A.Vershbow, praėjusią savaitę dalyvavęs saugumo ekspertų susitikime Trakų rajone.

Lietuvos kariuomenės atstovai ir politikai pernai ėmė viešai kalbėti, kad NATO oro policijos misijos nepakanka užtikrinti Baltijos šalių oro erdvės apsaugą. Lietuvoje ir Estijoje dislokuojami sąjungininkų naikintuvai turi ribotus įgaliojimus ir apsiriboja tik priartėjusių Rusijos orlaivių palydėjimu.

Baltijos šalys taip pat turi ribotas antžemines oro gynybos sistemas. Krašto apsaugos ministerija gruodį skelbė, kad inicijuoja Baltijos šalių ir Lenkijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bendrą projektą bei teigė, kad šiuo klausimu konsultuojasi su Jungtinėmis Valstijomis.

Dėl papildomų saugumo priemonių Rytų Europoje turėtų būti tariamasi vasarą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų suformuota po tarptautinį batalioną. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuota po kuopą amerikiečių karių, kiti sąjungininkai pajėgas siunčia nereguliariai.

A.Vershbow sakė nenorintis „spekuliuoti“, kokie pajėgumai atsiras iki viršūnių susitikimo, tačiau teigė, kad Europos karių atvykimas būtų svarbi atgrasymo priemonė.

„Didžiosios Europos karinės valstybės turi prisidėti, kad bet kokie maži „žalieji“ žmogeliukai, svarstantys kirsti Lietuvos, Latvijos, Estijos ar bet kurios kitos šalies sieną, žinotų, kad susidurs ne tik su vietos pajėgumus, ne tik su amerikiečiais, bet ir su europiečiais“, – kalbėjo NATO vadovo pavaduotojas.

NATO kol kas vengia įsipareigoti nuolat dislokuoti karius Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kritikams teigiant, kad tai pažeistų 1997 metais Rusijai duotą pažadą nedislokuoti nuolatinių reikšmingų kovinių pajėgumų naujose NATO narėse ir gali sukelti ginklavimosi varžybas.

A.Vershbow teigimu, „daugelis žmonių sutinka, kad terminologija nėra svarbi“.

„Galime (pajėgas vadinti) nuolatinėmis, rotacinėmis, tęstinėmis, bet svarbiausia – kad jos būtų pakankami stiprios, pakankamai tarptautinės ir siųstų aiškų signalą rusams, jog žlugtų bet kokia agresija, ar ji būtų konvencinė, ar hibridinė, o NATO turi pajėgumus ir ryžto apsiginti“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, Aljansas dar analizuoja Rusijos gynybos ministro pareiškimus apie planus Rusijos vakaruose šiemet suformuoti tris divizijas, ir teigė manantis, kad jos atspindi Maskvos kuriamą apsupties mentalitetą.

„Kol kas dar neturime detalių. Tai panašu į kažką naujo, bet visos implikacijos dar neišanalizuotos. Manau, kad tai atspindi tendenciją stiprinti Rusijos konvencinius pajėgumus dėl, mūsų nuomone, klaidingų priežasčių. NATO grėsmės nekelia. NATO negrasina Rusijai savo gynybinėmis priemonėmis, jos buvo labai ribotos ir proporcingos. Bet, kaip daugelis žmonių kalbėjo konferencijoje, Rusija pasirinko su NATO elgtis kaip su varžovu, jei ne kaip su priešu. Todėl kuriamas tam tikros apsupties mentalitetas, ir tai gali būti tiesiog viena nauja dimensija šia kryptimi“, – sakė A.Vershbow.

Stebėtojai kol kas neturi bendros nuomonės, ar Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu praėjusio antradienio pareiškimas reiškia papildomus pajėgumus, ar tiesiog brigadų dydžio vienetais besiremiančių pajėgų reorganizaciją į stambesnius vienetus.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, NATO sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, jose dislokuota po kuopą JAV karių ir įsteigtos nedidelės Aljanso vadavietės, o JAV Šiaulių rajone dislokavo dalį savo karinės technikos.