Korupcijos byla subliuško
Klaipėdoje veikiančios kolegijos direktorei A.Lileikienei nepalankią nutartį paskelbęs Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas (LAT) padėjo tašką ilgai narpliotojo baudžiamojoje byloje, kurioje
56 metų klaipėdietė L.Rupeikienė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo buvo
kaltinama tiesiogiai reikalavusi ir paėmusi kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
LAT atmetė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą – konstatuota, kad net
šiam patyrusiam teisėsaugininkui nepavyko įrodyti L.Rupeikienei jos kolegių ir
uostamiesčio prokurorų inkriminuotos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo.
Klaipėdos apygardos teismas netinkamai įvertino šios bylos duomenis, jo išvados
neatitinka faktinių aplinkybių. Kitaip tariant, ir prokurorai, ir teisėjai L.Rupeikienei
nepagrįstai klijavo kyšininkės etiketę, patikėję M.Žiobakaitės ir A.Lileikienės
kalbomis, kurias dabar galima vertinti ir kaip studentės siekį žutbūt išlaikyti
egzaminą, kolegijos vadovių norą pamokyti dėstytoją arba provokaciją.
STT pagalbos neprireikė
L.Rupeikienės veiklos ikiteisminį tyrimą organizavo ne teisėsaugos įstaigos, o pati
A.Lileikienė. Įtari kolegijos vadovė konsultavo M.Žiobakaitę – mokė, ką daryti ir
sakyti, kaip bendrauti su dėstytoja jos darbo kabinete pakartotinai laikant egzaminą.
L.Lileikienė studentę aprūpino ir garso įrašymo priemonėmis, pasitelkusi į pagalbą kitą
pavaldinę, tykojo pasaloje, o paskui pati mėgino užklupti L.Rupeikienę su neva paimtu kyšiu.
Tai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne L.Lileikienės įsivaizduojamas neteisėtas atlygis, o
jos pačios iniciatyva egzaminatorei L.Rupeikienei tyčia ir nepastebimai M.Žiobakaitės
pakištas vokas su pinigais, kurio ji nepastebėjo. Dėstytoja pinigų nereikalavo.
Tokią L.Lileikienės ir jos pavaldinių saviveiklą skeptiškai įvertinę apeliaciniai teismai
kitoms valstybės įstaigoms rekomenduoja elgtis atsargiau ir korektiškiau, kad
apsišaukėliams sekliams vėliau nereikėtų raudonuoti iš gėdos, gaišti laiko
teismuose, atsiprašinėti kyšininkavimu nepagrįstai įtartų ir apkaltintų žmonių.
„Ne privačių asmenų, o kvalifikuotų teisėsaugos pareigūnų tiesioginė pareiga
tirti sudėtingus korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Jie įgiję daugiau žinių, gali
geriau organizuoti bei įgyvendinti slaptus ikiteisiminio tyrimo veiksmus taip, kad
nebūtų pažeidžiami asmens duomenų apsaugos ir kitokie įstatymai“, – pažymima
L.Rupeikienę galutinai išteisinusioje LAT nutartyje.
Keistas siūlymas – pirkti pažymį
Tariamos korupcijos skandalas verslo kolegiją supurtė užpernai vasarą – pasklido
kalbos, kad finansų audito dėstytoja ir privačios įmonės „Audito gairės“ savininkė
L.Rupeikienė įkliuvo paėmusi 200 litų kyšį iš studentės M.Žiobakaitės, kuri tuomet buvo nėščia.
Pirmą kartą neišlaikiusi egzamino M.Žiobakaitė po savaitės vėl atėjo į L.Rupeikienės
darbovietę, įteikė pataisytą referatą, bet dėstytoja jį vėl išpeikė. Studentė iš miglotų
dėstytojos kalbų suprato, kad darbas bus įvertintas, jeigu ji už tai gausianti kažkokį atlygį.
Mergina apie siūlymą „nusipirkti pažymį“ pranešė kolegijos vadovei A.Lileikienei. Ši
nedelsdama ėmė organizuoti galimai nusikalstamo veiklos tyrimo scenarijų – iš pradžių
M.Žiobakaitei ji liepė skambinti L.Rupeikienei, teirautis, kur studentė turėtų nešti pinigus.
Sulaukusi studentės skambučio L.Rupeikienė jai nurodė audito biurą, kuriame dirba –
tą pačia vietą, kur M.Žiobakaitė finansų audito egzaminą nesėkmingai laikė anksčiau.
Prieš tai studentė paskambinusi motinai ir virpančiu balsu pranešusi, kad neišlaikė egzamino, ir
klaususi, ar ji turinti pinigų. Jų neprireikė – viskuo pasirūpino kolegijos vadovė A.Lileikienė.
Pedagogės pamokė, kaip elgtis
A.Lileikienė elgėsi kaip įgudusi STT agentė – iš kolegijos kasos paėmė 200 litų, banknotus
nufotografavo, sudėjo į voką, M.Žiobakaitei įteikė diktofoną, paaiškino, kur ir kada jį įjungti.
Pedagogų pamokyta, kaip siūlyti kyšį, studentė, vos įžengusi į L.Rupeikienės kabinetą,
turėjo ištarti: „Dėstytoja, atnešiau pinigų, kaip buvome susitarę.“ Keista, kad mergina
tokių žodžių kažkodėl nepasakė – o gal nesitarė su L.Rupeikiene dėl kyšio?
A.Lileikienė ir dar viena pedagogė pačios merginą palydėjo iki L.Rupeikienės biuro.
Kai dėstytoja M.Žiobakaitės darbą įvertino teigiamai, studentė ant popieriais nukrauto
jos stalo paliko nepermatomą geltoną voką su kolegijos kasos pinigais ir smuko lauk.
Prie auditorės biuro laukė slapto antikorupcijos tyrimo organizatorės – L.Lileikienė ir dar
viena jos patikėtinė. Joms M.Žiobakaitė rapotavo apie neva sėkmingai įvykdytą užduotį –
egzaminatorei paliktą voką su pinigai. Tada ir tyrėjos įžengė į L.Rupeikienės kabinetą.
Pamačiusi ant L.Rupeikienės stalo gulintį voką, A.Lileikienė paklausė: „Dėstytoja, ką tai reiškia?“
Netikėtai užklupta L.Rupeikienė teisinosi pinigų neprašiusi, voko neėmusi, jo nemačiusi,
netgi atsiprašinėjo. A.Lileikienė iškvietė STT pareigūnus, policiją – prasidėjo kitoks tyrimas.
Derybų tarpininkė – direktorė
Žinia, kad L.Rupeikienė įkliuvo su kyšiu, greitai pasklido ir sukėlė šurmulį verslo
kolegijoje – tokio įvykio uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigose dar nepasitaikė.
Dėstytoja kalta neprisipažino – tvirtino, jog kolegijos vadovės ją visaip spaudė priimti M.Žiobakaitę,
kuri nelankė jos paskaitų, nebuvo pateikusi rašto darbų. Bendrakursiai egzaminus jau buvo išlaikę.
Teisme L.Rupeikienė prisiminė pokalbį su A.Lileikiene mobiliuoju telefonu: „Direktorė paklausė:
„Ar žinote, kad viena jūsų studentė neišlaikė egzamino? Ji – labai gera studentė, turi išlaikyti.“
Tuomet L.Rupeikienė suprato, kad L.Lileikienę ir M.Žiobakaitę galbūt sieja kažkokie artimi santykiai.
Kai L.Lileikienė studentei perdavė telefoną, kad ji pasikalbėtų su manimi, aš nereikalavau jokio
kyšio, tik pasakiau, kad reikės parašyti referatą, atlikti kitus darbus“, – tvirtino dėstytoja.
Egzaminai – auditorės kabinete
Studentės reikalais rūpinosi ir LVK katedros vedėjai Kristina Puleikienė. Teisme L.Rupeikienė prisiminė
jos žodžius: „Iš M.Žiobakaitės motinos sulauksime nemalonumų, jeigu duktė neapsigins darbo, nebaigs mokslo.“
Pasak L.Rupeikienės, studentė nebuvo pasirengusi egzaminui: „Jos darbas buvo vertas nulio, bet tokio
pažymio nėra, todėl parašiau ketvertą. Po to sulaukiau priekaištų, kad nėščia studentė neišlaikė egzamino.
Kai L.Rupeikienė kolegijos vadovėms užsiminė, kad studenčių nėštumas – ne liga, o būsena,
K.Puleikienė ją keistai nužvelgusi pasakė: „Bet mes kažką darykime, rūpinkimės.“
Vėliau katedros vedėja, pasak L.Rupeikienės, jos tiesiog maldavo: „Būk gera, priimk ją.“
Studentės atsakymai L.Rupeikienės nepatenkino, rašto darbas irgi buvo silpnokas.
Domėjosi, ar reikia pinigų
L.Rupeikienės paskaitų niekada nelankiusi, anksčiau jos net nemačiusi M.Žiobakaitė savo referatą
įvertino geriau: „Labai stengiausi, bet dėstytoja sakė, kad „prirašiau nesąmonių“. Kai pradėdavau
atsakinėti, vis nutraukdavo, klausdavo kažko kito.“
M.Žiobakaitė tvirtino, kad ją nustebino kažkokios miglotos L.Rupeikienės kalbos apie
tuos, kurie eina laikyti egzaminų be saldainių, gėlytės: „Ji dar kalbėjo apie policiją –
kai sustabdo už greičio viršijimą, mokėk baudą arba neteksi teisių.“
Pirmą kartą egzamino neišlaikiusi studentė įsiminė griežtos egzaminatorės patarimą
verčiau rūpintis savo būsimuoju vaikeliu: „Jeigu nesimokai, nubausk save ir negausi
saldainio. Pasiimk akademines atostogas, kitą kartą ateisi geriau pasirengusi.“
Tokias ištarmes suvokusi kaip L.Rupekienės norą gauti dovaną, M.Žiobakaitė paklausė,
ką ji mėgstanti, ko norėtų. L.Rupeikienė atsakė, kad visko užtenka, ko reikia nusiperka pati.
Tada M.Žiobakaitė jau be užuolankų jos paklaususi: „Ar reikia pinigų atnešti?“ Neišgirdusi neva
nurodytos sumos, studentė dėstytojos dar perklausė: „Šimtą?“
L.Rupeikienė pyktelėjusi patikslino: „Ne, du šimtus.“ Mergina išlėkė ieškoti pinigų.
Voko su kyšiu nematė
Nulėkusi į kolegiją M.Žiobakaite prasitarė A.Lileikienei, kad jai neva „liepta pirkti pažymį“.
Tuomet pedagogės ir sukruto – įžūlią kyšininkę sumanyta nutverti nusikaltimo vietoje.
Kolegijos vadovė M.Žiobakaitei liepė skambinti L.Rupeikienei, teirautis, kur atnešti pinigus.
Dėstytoja studentei nurodė biurą, kuriame dirba ir anksčiau ją egzaminavo.
M.Žiobakaitė skambino ir motinai – virpančiu balsu pranešė neišlaikiusi egzamino,
klausė, ar ji turinti pinigų, bet vėliau pasakė, kad nereikia – pedagogai viskuo pasirūpins.
Antrą kartą egzaminuojamos M.Žiobakaitės rašto darbą L.Rupeikienei įvertino penketu.
Pasirašiusi studentės egzaminų įsiskolinimų lape ji pasakė: „Dabar jau būsi laiminga.“
L.Rupeikienė nesitikėjo, kad po kelių minučių jos darbo kabinete išdygs šešėlinio
tyrimo organizatorės – A.Lileikienė ir jos pavaduotoja studijoms Genovaitė Avižonienė.
„Jos mane užpuolė, tyčiojosi, čiupo voką, šaukė „prisipažink“. O ką man prisipažinti, jeigu nieko
nepaėmiau – to voko aš net nepastebėjau“, – pasakojo L.Rupeikienė.
Nuteista, bet vėliau išteisinta
Pedagogių pamokyta M.Žiobakaitė slaptai įrašė ir paskutiniąsias L.Rupeikienės frazes –
susijaudinusi egzaminatorė A.Lileikienės akivaizdoje atsiprašinėjo, prašė neviešinti šios istorijos.
Po kurio laiko atsitokėjusi L.Rupeikienė viską aiškino kitaip: „Tai buvo ne mano atgaila,
nuoširdus prisipažinimas, o sutrikusio, į kampą įvaryto žmogaus gynybos reakcija.“
Įsiplieskus korupcijos skandalui, L.Rupeikienė apkaltinta tiesiogiai reikalavusi iš
M.Žiobakaitės 200 litų kyšio už neišlaikytą, bet įsiskolinimų lape teigiamai įvertintą egzaminą.
Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas L.Rupeikienės kalbomis apie verslo kolegijos
vadovių psichologinį spaudimą, A.Lileikienės prieš ją organizuotą provokaciją nepatikėjo.
Nuteistai už kyšininkavimą L.Rupeikienei buvo skirta 3 tūkst. 800 litų bauda.
Dėstytojos kasacinį skundą nagrinėjusio Apeliacinio teismo sprendimas buvo kitoks
– ankstesnis nuosprendis panaikintas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais.
Konstatuota, kad vien tik M.Žiobakaitės ir palikti kyšį ją įkalbinėjusios A.Lileikienės
įtarimai nesuteikia pagrindo L.Rupeikienę apkaltinti neteisėta veikla – kyšininkavimu.
Laimėjo visas bylas
Generalinė prokuratūra dar mėgina gelbėti bliūkštančią bylą, bet Aukščiausiasis
Teismas, atmetęs G.Jasaičio skundą, padėjo galutinį tašką – L.Rupeikienė išteisinta.
Kiek anksčiau L.Rupeikienė šventė pergalę kitoje byloje – atleista iš pareigų
už darbo drausmės pažeidimus, pasiekė, kad LVK vadovybės įsakymai būtų
pripažinti neteisėtais. Gavo kompensaciją už visas priverstines pravaikštas.
Atleista iš darbo L.Rupeikienė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama
apginti ją nuo tos pačios A.Lileikienės išpuolių – dėstytoja tvirtino, kad
buvo persekiojama, provokuojama, o vėliau neteisėtai išvaryta iš kolegijos.
„Žinojau, kad laimėsiu abi bylas, – kovojau ne dėl pinigų, prarastos darbo vietos,
o dėl savo garbės, kurią kiti norėjo sumindyti“, – kalbėjo L.Rupeikienė, savo
darbą Lietuvos verslo kolegijoje dabar prisimenanti kaip slogų košmarą.
A.Lileikienės vadovaujama mokymo įstaiga papurtė piniginę – reikėjo
apmokėti ir L.Rupeikienės interesams atstovavusio advokato, ir kitokias išlaidas.
Klaipėdietė iš verslo kolegijos, kurioje dirbo aštuonerius metus, pasitraukė
ne A.Lileikienės įsakymų prispirta – savo noru parašė prašymą atleisti.