Pirmadienį prie Kauno klinikų šūvį sau į galvą paleidęs 39 metų kaunietis su savimi turėjo tik donoro kortelę. Ši aplinkybė pakurstė kalbas, kad vyras tokiu būdu vėl išreiškė savo nuostatą organus po mirties padovanoti sunkiai sergantiems žmonėms ir lemtingam žingsniui pasirinko vietą visai šalia organų transplantaciją atliekančios gydymo įstaigos.
Kauniečio minčių niekas nesužinos, nes jis po 3 valandų klinikose mirė. Jeigu žmogus net ir turėjo kilnių tikslų, ne viskas tokiais atvejais būna taip paprasta.
„Leisdamas transplantuoti organus prokuroras kaskart šiek tiek rizikuoja, nes niekada negali žinoti, kaip gali pakrypti tyrimas“, – lrytas.lt pasakojo daugelį metų nužudymus tiriančiame policijos skyriuje dirbantis pareigūnas.
Pasak jo, savižudybę primenantis įvykis vėliau gali virsti nužudymu ir tektų atlikti naujus procesinius veiksmus, o sprendimus dėl transplantacijos tenka priimti itin greitai.
Dėl pirmadienio įvykio prie Kauno klinikų viskas gerokai paprasčiau. Turima duomenų, kad vyras pastaruoju metu smarkiai girtavo, o prieš nusižudydamas paliko atsisveikinimo laišką.
Nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė paaiškino, kad donorystė galima tik medikams diagnozavus smegenų mirtį, o tai atliekama reanimacijos skyriuje.
Smegenų mirtis gali ištikti dėl daugybės priežasčių – ūmios ligos, traumos, taip pat ir savižudybės.
Prie Kauno klinikų nusišovęs kaunietis atitiko kriterijus, tačiau apie konkrečius donorus informacija neviešinama. Gerokai dažniau savižudžiai aptinkami po ilgo laiko, kai jų organai būna jau netinkami transplantacijai.
R.Pekarskienė prisiminė buvus atvejų, kai savižudžiai tapo donorais, tačiau tokie atvejai yra labai reti.
Kita vertus, nei ji, nei biuro vadovai neprisiminė atvejų, kad teisėsaugos pareigūnai uždraustų transplantuoti organus.
„Vakarų šalyse taikoma praktika, kad paimant organus transplantacijai dalyvauja ir teismo medicinos ekspertai, kurių išvados gali būti svarbios bylos tyrimui“, – pasakojo R.Pekarskienė.
