Būtent Alginos seneliams 85 metų Vytautui ir 80 metų Mortai Balniams atiteko anūkei skirtos lrytas.lt redakcijos dovanos: puodelis, knyga, kompaktinė plokštelė ir kt.
Žurnalistą pasitikę Vytautas ir Morta buvo maloniai nustebinti anūkės sėkme.
„Mūsų anūkė yra labai smalsi, viskuo domisi, dalyvauja, tačiau apie kokį nors laimėjimą mums neužsiminė“, – priėmę dovanas sakė Balniai.
Dukra – Čikagoje, anūkė – Olandijoje
Su psichologiją užsienyje studijuojančia anūke Algina Šiauliuose gyvenantys Vytautas ir Morta Balniai bendrauja telefonu: „Interneto neturime, su anūke pasikalbame telefonu. Ji mums paskambina kone kiekvieną savaitgalį.“
Dažniau telefonu, o ne akis į akį Mortai ir Vytautui tenka bendrauti ne tik su anūke, bet ir su jos mama, savo dukra, kuri laimėjusi žaliąją kortelę išvyko į JAV ir šiuo metu gyvena Čikagoje.
Dvi dukras užauginusių, dviejų anūkių ir vieno anūko susilaukusių Mortos ir Vytauto jaunystė taip pat prabėgo ne Lietuvoje.
Šiaulių rajone gimęs Vytautas 1948 metais būdamas aštuoniolikos metų kartu su tėvais ir dviem broliais buvo ištremtas į Rusijos Irkutsko sritį.
„Tremties išvengė tik tuo metu geležinkelyje dirbęs vienas brolis. Tremtyje mes išbuvome dešimt metų ir į Lietuvą grįžome 1958 metais.
Visus dešimt metų dirbome miško pramonės įmonėse. Iš pradžių buvo labai sunku. Paskui šeima įsigijo karvę, užsiaugindavome paršelių“, – svetimame krašte prabėgusią jaunystę prisiminė V.Balnius.
Žinias apie pasaulį seka per televiziją
Su žmona vėliau tapusia Morta V.Balnius buvo pažįstamas dar prieš tremtį, kurios neišvengė ir šios merginos šeima. Morta su šeima buvo ištremta 1949 metais ir į Lietuvą grįžo tik po devynerių metų.
„Dirbti teko daug ir sunkiai. Į darbą išeidavome šeštą valandą ryto, o grįždavome tik devintą valandą vakaro“, – prisiminė M.Balnienė.
Apie tai, kas vyksta Šiauliuose, Lietuvoje ir pasaulyje Morta ir Vytautas sakė daugiausia sužiną žiūrėdami televizorių.
Anksčiau kelis laikraščius prenumeruodavę šiauliečiai prenumeratos atsisakė pristigę pinigų.
„Prenumeratai pinigų nėra, tačiau bent kartą per savaitę kokį laikraštį ar žurnalą nusiperku“, – sakė M.Balnienė.
Interneto šiauliečiai pensininkai įsivesti nepanoro – sakė pabijoję, kad nemokės kompiuteriu naudotis.
