Gavusi DNB banko atstovų pareiškimą apie mįslingai dingusius pinigus Ukmergės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo.
Praėjusių metų vasario–birželio mėnesiais, panaudojant 45 metų ukmergiškio Valdo R. ir jo ketveriais metais jaunesnės sutuoktinės Rasos R. DNB banko mokėjimo kortelių duomenis, buvo atlikti lėšų pervedimai bendrovei „Google Supercell“. Iš viso – daugiau nei 5480 eurų.
Sutuoktiniai nurodė, kad tai – neteisėtos operacijos, visi pinigai nurašyti be jų žinios, o apie lėšų gavėją jie nieko nėra girdėję.
Bankas šnairuoja į vaikus
Ukmergiškiai dėl patirtų nuostolių atlyginimo DNB banką padavė į teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjus nagrinėti ukmergiškių ieškinį, banko atstovai kreipėsi į policiją.
„Bankininkai patys nebegali išsiaiškinti, iš kokio IP adreso buvo pervedami mano pinigai. Namuose turiu du kompiuterius: stacionarų ir nešiojamąjį – tegul tikrina.
Įtarimų šešėlį jie bando mesti ant mano vaikų. Taip, turiu tris sūnus – 15, 9 ir 4 metų, tačiau jie tikrai neturi jokios galimybės naudotis mano banko kortele.
Kai pamačiau, kokios sumos išplaukė iš sąskaitos, mane ištiko šokas.
Kaip galima pražaisti tokius pinigus? Kas, be manęs, dar valdo mano banko kortelę?“ – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ sakė Valdas R.
Tikino, kad korteles saugo
Vyras patikino, kad jokiose internetinėse parduotuvėse niekada neapsipirkinėjo ir neketina to daryti, jo banko kortelė visada yra tik jam vienam žinomose vietose, tik jis vienas žino prisijungimo kodus, asmens identifikavimo informaciją ir slaptažodžius.
Beje, pinigus praradusi žmona net nėra su banku pasirašiusi elektroninių paslaugų teikimo sutarties.
Abu sutuoktiniai tvirtino, kad saugo savo banko mokėjimo korteles nuo temperatūros, elektromagnetinio poveikio, fizinių pažeidimų, jos niekada nebuvo prarastos.
Pažadėjo viską išsiaiškinti
Kad jo vardu turimoje banko sąskaitoje yra rezervuota ir pervedimui atlikti paruošta tam tikra pinigų suma, Valdas R. pirmąkart sužinojo pernai vasario 4-ąją, sulaukęs skambučio iš DNB banko.
Iš Vilniaus skambinęs bankininkas pasiūlė kreiptis į artimiausią banko skyrių.
Tą pačią dieną apsilankęs Ukmergėje esančiame banko skyriuje Valdas R. pareikalavo, kad jo darbuotojai atšauktų visas pinigų rezervacijas ir sustabdytų bet kokias pinigines operacijas jo sąskaitoje, taip pat visam laikui uždraustų atlikti piniginius pervedimus gavėjui „Google Supercell“.
„Banko darbuotojai mane tąkart nuramino, esą tie rezervuoti 500 eurų niekur nedings, o banko vidaus tarnybos pačios išsiaiškins šią situaciją.
Jie patikino, jog dėl to man nėra jokio reikalo daugiau į ką nors kreiptis, žadėjo, kad viskas išsispręs ir aš per 30 dienų gausiu galutinį atsakymą“, – prisimena Valdas R.
Ukmergiškis tą dieną bankui įteikė prašymą viską išsiaiškinti, jam buvo pakeista banko mokėjimo kortelė ir internetinės bankininkystės duomenys.
Lėšų gavėjas – tas pats
Tačiau praėjus trims savaitėms po šio įvykio, vasario 23-iąją, Valdas R. vėl sulaukė banko darbuotojo skambučio. Ukmergiškiui vėl buvo pranešta apie internetu atliekamus bankinius pavedimus už pirkinius.
Nuvykęs į banko skyrių Ukmergėje vyras sužinojo, kad šį kartą rezervuota jau kur kas didesnė suma.
Valdas R. vėl išklausė tuos pačius banko darbuotojų pažadus, pakartotinai išsakė savo reikalavimus ir pateikė dar vieną prašymą.
Iš banko gautoje išklotinėje matyti, kad vasario 6-ąją iš Valdo R. sąskaitos buvo atliktos devynios neteisėtos operacijos ir nurašyta daugiau kaip 544 eurai, vasario 23-iąją – 67 pervedimai, kurių bendra suma – 2769 eurai, vasario 24-ąją – net 100 pervedimų, o jų suma – 1349 eurai, birželio 4, 19 ir 26 dienomis buvo atlikta po vieną pervedimą, kurių sumos – nuo 20 iki 59 eurų, o birželio 29-ąją – 9 pervedimai, kurių suma – 629 eurai.
Panašiai pinigų neteko ir Valdo R. sutuoktinė. Vasario 9, 17, 24 dienomis ir kovo 30-ąją iš jos sąskaitos banke neteisėtai buvo pervesta daugiau nei 90 eurų tam pačiam gavėjui – „Google Supercell“.
Pinigų teko skolintis
„Bankas nesiėmė jokių priemonių, kad apsaugotų jam patikėtus mano pinigus.
Nuo praėjusių metų vasario iki šiol aš taip ir negavau banko darbuotojų žadėto paaiškinimo ar pranešimo apie atliktą vidaus tyrimą ir jo rezultatus, nebuvo grąžinta nė menkiausia dalis iš sąskaitų dingusių pinigų.
Labai neramu ir pikta, kad nėra jokio aiškumo, kas iš mano ir žmonos banko sąskaitų atliko tas neteisėtas pinigines operacijas“, – piktinosi Valdas R.
Jis pabrėžė, jog ne tik prarado kelis atlyginimus, – kad išlaikytų šeimą, buvo priverstas iš vieno žmogaus paimti paskolą už nemenkas palūkanas.
Ypač svarbu saugoti duomenis
Rasa Petruškevičiūtė
DNB banko atstovė
„Dėl kliento duomenų apsaugos mes negalime komentuoti konkrečios situacijos.
Kiekvieną jų tiriame individualiai, o jeigu reikia policijos pagalbos, kreipiamės į ją.
Nuolat raginame klientus atsakingai naudotis savo mokėjimo kortelėmis ir saugoti jų duomenis.
Vis labiau daugėjant atsiskaitymų elektroninėje erdvėje, svarbu atkreipti dėmesį, kad mokėjimo kortelės duomenys atsiskaitymams turėtų būti pateikiami tik saugiuose tinklalapiuose.
Jeigu klientas leidžia telefonu ar kompiuteriu naudotis savo vaikams, būtina atkreipti dėmesį, kokiomis programėlėmis ar žaidimais jie naudojasi. Jei klientas pastebi neteisėtus atsiskaitymus savo kortele, jis turėtų iškart apie tai informuoti banką.
Gavę tokį pranešimą, mes iškart užblokuojame įtartinose operacijose dalyvavusią kortelę.
Tuomet atliekame tyrimą ir nustatę, kad įtartini mokėjimai atlikti be kliento žinios, grąžiname jam neteisėtai nurašytas lėšas.
Tačiau jei operacijos atliktos paties kliento ar dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų apsaugoti mokėjimo kortelės duomenis, lėšų negrąžiname.
Jei operacijos mokėjimo kortele jau įvykdytos, bankas tokių operacijų atšaukti neturi galimybės.“
