Kodėl rizikuojame savo ir kolegų sveikata? Ką apie sergantį kolegą mano jo bendradarbiai ir ką – vadovai? Kokie motyvai ir baimės verčia nepaisyti savijautos ar nedarbingumo pažymos?
„Dažnai, ypač Lietuvoje, esame tam tikri didvyriai, manome, kad be mūsų darbas sustos ir, deja, į medikus kreipiamės vėlokai. Darome žalą tiek kolegoms, tiek įmonei, tiek savo sveikatai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Spaudos konferencijos metu buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Beveik dešimtadalis įmonių vadovų pageidauja, kad darbuotojas bet kokiu atveju būtų darbe – net turėdamas nedarbingumo pažymą.
„Vadovai mano, kad susirgus darbuotojui bus prarastas įmonės produktyvumas. Jų pagrindinis motyvas, kad sugrius visi darbai. Taip pat nurodytas ir nepasitikėjimas darbuotojais, esą jie simuliuoja“, – apklausos rezultatus pakomentavo „USP Baltics“generalinė direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
Pasak direktorės, Darbo kodekso nuostatos nurodo, kaip darbdavys turi elgtis, tačiau dažnai tai būna tik gražūs deklaruojami žodžiai. Todėl daugiau reikia kalbėti apie pagarbą žmogui.
Bijo dėl sumažėjusių pajamų
Pusė apklaustų darbuotojų per pastaruosius 3 mėnesius juto peršalimo simptomus, iš jų net 75 proc. ėjo į darbą. „Motyvai, verčiantys žmones sergant eiti į darbą, skiriasi, atsižvelgiant į amžiaus grupę. Didžioji dalis gyventojų mano, kad jų darbų niekas nenudirbs – net trečdalis apklaustųjų. Jaunesni darbuotojai nesureikšmina gripo simptomų, o vyresni žmonės dažniausiai bijo netekti dalies pajamų“, – sakė J.Unčiurytė-Bakšienė.
Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad tai, jog nepasirodo darbe, stipriai paveikia ir jų pajamas – jos sumažėja, todėl jie eina sirgdami. Daugiau nepasitenkinimo dėl sergančio kolegos išreiškia moterys.
„USP Baltics“ užsakyto ir „Berent“ atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių nuo 18 iki 60 metų. Taip pat buvo apklausti 400 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriuose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų.
Kova kainavo daugiau kaip 30 tūkst. eurų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad gripas mokesčių mokėtojams kainuoja daugiausia, palyginti su kitomis užkrečiamosiomis ligomis.
Gydytojas prisiminė, kaip prieš keletą metų Santariškių klinikose nepavyko išgelbėti vieno ligonio, mirė nuo gripo komplikacijų, bet medikai stengėsi padaryti viską, kas įmanoma. Ta kova kainavo daugiau kaip 30 tūkst. eurų (100 tūkst. litų).
„Gripas perduodamas per kvėpavimo takus ir nešvarias rankas. Paskaičiuota, kad vienas sergantis gripu gali užkrėsti keturis asmenis. Kokliušu – dešimt, tymais – septyniolika, o tuberkulioze – 25 asmenis“, – kalbėjo direktorius.
Gripas paprastai prasideda staiga, visada būna temperatūra. Dažniausiai aukštesnė nei 38 laipsniai. Dažnai kamuoja sloga, maudžia kaulus, pasireiškia kiti simptomai.
„Svarbu, kad kiekvienas pasitikėtume šeimos daktaru ir laiku kreiptumėmės. Net paskambinę telefonu galėtume gauti informacijos. Svarbu laiku pasiskiepyti. Jei skiepai ir nepasaugos nuo ligos, tai gripo komplikacijų bus išvengta. Imunitetas susiformuoja per dešimt dienų ar savaitę. Dabar pasiskiepyti ir ypač nėščioms moters pats laikas“, – sakė gydytojas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prognozavo, kad vasarį Lietuvoje sergamumas gripu dar padidės. Šiemet plinta vadinamasis kiaulių gripas – H1N1 virusas. „Tai tas virusas, į kurį, jeigu laiku nekreipsime dėmesio, jis turi savybę pažeisti kraujagysles“, – perspėjo S.Čaplinskas.
Pasak psichologės Alinos Butkevičienės, jei žmogus jaučiasi saugus šeimoje, jis tikrai leis sau išbūti ligos laiką namie. Sirgdami žmonės dažniausiai tinkamai neatlieka savo darbų, ir kolektyve gali kilti net konfliktinių situacijų.
Susirgęs gauna 80 proc. užmokesčio
Darbuotojų teises ir darbdavių pareigas ligos atveju bei teisinį tokių santykių reglamentavimą komentavo „Triniti“ advokatas, Trišalės tarybos narys ir darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas.
Darbuotojui išsaugoma darbo vieta 120 dienų iš eilės. Pasak teisininko, darbuotojai neturėtų baimintis, kad susirgę sudarys rūpesčių darbdaviui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai toks darbuotojas nėra pageidaujamas darbdavių. Visą nedarbingumo laikotarpį asmuo gauna 80 proc. savo darbo užmokesčio.
„Vieni darbuotojai bijo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio. Kiti susiduria su neigiamu kolegų ir darbdavių požiūriu. Tie darbuotojai, kurių darbo krūvis pavaduojant kolegą padidėjo, turėtų gauti didesnį atlyginimą, tačiau Lietuvoje tokios praktikos dažniausiai nėra“, – pripažino N.Kasiliauskas.
Pasak teisininko, gajus ir požiūris, kad geriau nesirgti, jei nori sėkmingai dirbti įmonėje. Motyvas, kad darbuotojas susirgo ar ilgiau serga, negali būti atleidimo priežastis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vadovai padaro spaudimą, ir darbuotojai savo noru išeina iš darbo. Pagal teisės aktus to daryti negalima, o pripažinus tokią veiklą neteisėta – galima prisiteisti kompensaciją.
Teisininkas teigė, kad darbuotojui bylinėjantis su darbdaviu apie 80 proc. bylų laimi darbuotojai.
