Pagal planą, už kibernetinių incidentų valdymą būtų atsakingi Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Ryšių
reguliavimo tarnyba.
Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys posėdyje sakė, kad
planas nustatys, kaip „suvaldyti kibernetinius incidentus,
galinčius sutrikdyti ar trikdančius valstybės informacinių
išteklių, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir
elektroninių ryšių tinklų ir informacinių sistemų darbą ir taip
sukeliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, žmonių sveikatai ar
gyvybei, visuomenės gerovei ar valstybės funkcijų vykdymui, taip
pat nustatyti tarpinstitucinę kibernetinių incidentų valdymo
sąveiką, kibernetinių incidentų klasifikavimo tvarką ir
tarpinstitucinį bendradarbiavimą tiriant kibernetinius
incidentus“.
Numatoma, kad įvykus kibernetiniam incidentui informacija apie
jį keičiamasi kibernetinio saugumo informaciniame tinkle, o šį
incidentą iš pradžių bando valdyti tvarkytojas. Jeigu nepakanka
išteklių incidentui suvaldyti, jo valdymą pagal kompetenciją
perima Nacionalinis kibernetinio saugumo centras arba Ryšių
reguliavimo tarnyba.
Jeigu išteklių incidentui suvaldyti dar trūktų, būtų
informuojamas krašto apsaugos ministras, o
pavojingo kibernetinio incidento nesuvaldžius per maksimalų
leistiną terminą, sprendimą dėl tolesnio jo valdymo priimtų
Vyriausybė. Prireikus būtų informuojami Seimas ir Prezidento
kanceliarija.
Plane numatyta, kad kibernetiniai incidentai skirstomi į keturias
kategorijas: pavojingus, didelės reikšmės, vidutinės reikšmės ir
nereikšmingus kibernetinius incidentus.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, pernai
užfiksuota apie dešimt kibernetinių atakų, per kurias įsilaužta
į įvairių valstybės institucijų ar strateginių verslo įmonių
tinklalapius.