Pasak KT, už tarnybą skirta pensija nėra laikytina privilegija,
kaip savo kreipimesi argumentavo Vilniaus apygardos administracinis
teismas. Jis KT prašė įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių
pensijų įstatymo nuostatas tiek, kiek jomis nedraudžiama teisėjams
ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę
pensiją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi tvirtino,
kad Seimas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog
asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, valstybinė pensija nebūtų
skiriama.
Pasak pareiškėjo, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas
reikštų, kad viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės
valdžios funkcijas atliekantiems asmenims valstybinės pensijos
mokėjimas yra privilegija, o tai nedera su Konstitucijos nuostatomis.
KT savo ruožtu paskelbė, kad Seimo diskrecija nustatant
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei
reglamentuojant kitas pensijas; tos sąlygos gali būti labai
įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų,
ekonominių valstybės išgalių.
Pasak KT, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales Seimas
gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už
tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos
valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie,
išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės
ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą.
Kaip pažymima Konstitucinio Teismo nutarime, vien tai, kad
pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios paskirtis –
atlyginti „už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir
pavojingą asmens tarnybą valstybei“, ir tuo pačiu iš valstybės
lėšų mokamas teisėjo ar valstybės tarnautojo atlyginimas nėra
pagrindas teigti, kad ši valstybinė pensija yra privilegija“.