Lietuvos rekordų knygoje įrašytas Seimo Darbo partijos frakcijos nario Viktoro Fiodorovo (g. 1987 m.) vardas. Į Seimo nario kėdę politikas sėdo būdamas 25 metų. Šis parlamentaras – jauniausias ne tik šio Seimo, bet ir praėjusių Seimo kadencijų narys.
Kolegos keiksnojo dėl jauno amžiaus
V.Fiodorovas neslėpė, kad dėl savo itin jauno amžiaus sulaukdavo iš savo kolegų parlamentarų ir ne itin malonių pastabų. „Manau, kad ne tik Seime, bet ir bet kokioje kitoje darbovietėje dėl amžiaus kas nors būna paprastai primetama. Tekdavo ir Seime išgirsti, kad esu jaunas ir nieko nesuprantu, bet laikas parodė, kad toks požiūris yra neteisingas – suprantu ir galiu dirbti, nepaisant savo amžiaus“, – kalbėjo Seimo narys.
„Pamenu, pirmą darbo dieną rinkome Seimo pirmininką, o aš buvau balsų skaičiavimo komisijoje. Koridoriais klaidžioti neteko, nes ir anksčiau tekdavo ten užsukti“, – apie pirmą darbo Seime dieną pasakojo politikas. Jį patį pasiekusi informacija, kad jis prieš tai buvusį jauniausią Seimo narį aplenkė dviem mėnesiais.
„Tikiu elektroninio balsavimo ateitimi, tad ir šiemet organizavau konferenciją šia tema“, – sakė V. Fiodorovas. Jį itin domina interneto technologijų plėtrą ir elektroninių paslaugų sistemų gerinimas.
„Kai dirbi komandoje, svarbu, kad joje būtų ir vyresnių, ir jaunesnių kolegų“, – sakė politikas, kuriam teko pabuvoti ir jauniausiu Kėdainių savivaldybės tarybos nariu.
Pirmoji diena Seime – pilna sentimentų
Viktorija Čmilytė-Nielsen (g. 1983 m) įsitikinusi, kad vienareikšmiškai pagal amžių Seimo narių kompetencijos vertinti negalima: „Mano akimis, čia esama daug privalumų, bet ir nemažų trūkumų. Svarbus vaidmuo būnant politikoje tenka patirčiai, o ji, žinoma, ateina su amžiumi. Jaunas amžius taip pat turi savų pranašumų, nes yra daugiau jėgų, energijos ir noro ką nors keisti. Jauni žmonės yra pasirengę į daugelį problemų žvelgti inovatyviai“, – kalbėjo politikė.
Susiję straipsniai
Tai pirmoji V.Čmilytės-Nielsen kadencija Seime, o ir darbuotis jame ji pradėjo kadencijai jau artėjant prie pabaigos. Politikė tikino jokių priekaištų dėl savo naujo amžiaus tokiame svarbiame poste nesulaukusi: „Manau, kad turėti galimybę mokytis iš patyrusių kolegų yra didelis džiaugsmas, o kartu ir pradėti savo karjerą pakankamai anksti yra privalumas.“
Seimo narė puikiai prisiminė ir pirmąją darbo dieną parlamente: „Tai buvo labai svarbi diena mano gyvenime, ją visada prisiminsiu. Atsimenu akimirką, kai teko tarti priesaiką.“ Nors Seime V. Čmilytei-Nielsen buvo tekę ir anksčiau lankytis kaip sportininkei, ji pripažino, kad pirmosiomis savaitėmis koridoriai buvo klaidūs.
Paklausta, kokiu savo darbu ji labiausiai didžiuojasi per visą savo darbo Seime laiką, politikė teigė, jog politikoje labai retai nuopelnai būna individualūs, bet ją labai džiugina šachmatų mokyklos projektas, kurios iniciatorė ir yra pati V. Čmilytė-Nielsen. Pašnekovė teigė, kad ne veltui kartais šachmatai lyginami su politika, bet jai pačiai su kolegomis nekyla noro nesutampančių politinių nuomonių gvildenti prie šachmatų lentos.
Susiję straipsniai
„Šachmatai – individualus užsiėmimas, o politika daugiau komandinis darbas, bet kartu tai ir kompromisų paieška“, – kalbėjo Seimo narė.
Iš padėjėjų į Seimo nario kėdę
Vienas jauniausių Seimo narių Valdas Skarbalius teigė, kad Seime nė karto nėra sulaukęs pastabų dėl to, kad yra per jaunas būti Seimo nariu. „Kolegos į mano amžių žiūri labai pakančiai, o pirmoji darbo diena Seime nebuvo jokia staigmena, nes prieš tai ketverius metus dirbau Seimo nario padėjėju, tad esminių pokyčių nebuvo. Jau būdamas padėjėju tikėjau, kad vieną dieną būsiu Seimo nariu.“
Seimo narys pasakojo, kad dar 2008-aisiais su kolega Vytautu Gapšiu buvo susitaręs, kad kandidatuos abu, ir, jei vienas kuris nors pateks į Seimą, tai kolegą įdarbins padėjėju. „Buvome jauni ir atkaklūs, tad ir pasiekėme savo“, – kalbėjo Seimo narys. Paklaustas, ar jam patiktų, jei partijos kolega V.Gapšys dirbtų jo padėjėju, šyptelėjo: „Būčiau labai laimingas, pats džiaugiuosi, kad turėjau tokį vadovą, iš kurio galėjau daug mokytis.“
V.Skarbalius vis dėlto pripažino, kad neretai jaunas amžius politikoje laikomas tam tikru trūkumu.
„Jaunoji karta šiuo metu mažai domisi politika, bet tokie projektai kaip „Diena su Seimo nariu“ leidžia jiems pažinti mūsų darbą iš arčiau.
Didžiuojuosi savo darbu, kuris buvo susijęs su implantų kompensavimu negirdintiems vaikas. Prasidėjo viskas įstatymo projektu, o baigėsi ministru įsakymu. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių vaikams kompensuoja šiuos implantus,“– sakė pašnekovas.
Susiję straipsniai
Partijose daugėja jaunimo
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, paklaustas, ar itin jauni parlamentarai turi tokias pačias starto pozicijas rinkėjų akyse kaip ir jų vyresnieji kolegos, sakė: „Rinkimų rezultatai parodė, kad į politiką ateina vis daugiau jaunų žmonių. Pavyzdžiui, štai Vilniuje mero rinkimus laimėjo jaunas politikas. Sociologai jau ne kartą minėjo, kad keičiasi žmonės, ateinantys balsuoti rinkimuose, tad ir nauji veidai politinėse partijose yra racionalus žingsnis.“
Keičiasi patys rinkėjai ir jų pasirinkimas, o ir diskusijos, anot eksperto, kad partijoms būtina atsinaujinti, girdimos jau seniai. Pirmoji jaunus narius pradėjo įtraukti į politinę veiklą Darbo partija, o dabar jos pavyzdžiu seka ir kitos politinės partijos.
Ar 25-erių parlamentaras stebina tik lietuvius? O gal kitose šalyse itin jauni politikai jokios nuostabos niekam nekelia? „Kalbant apie politikos užsienyje tendencijas, akivaizdu, kad aukščiausi postai atitenka vidutinio amžiaus žmonėms. Tai nėra politikos naujokai, tiesiog tai žmonės, kurie pradėjo nuo žemiausių pozicijų partijose, arba sėkmės atveju – jų karjeros pradžia buvo savivaldos institucijose“, – teigė ekspertas.
Lietuvos rinkimų fenomenas
Anot eksperto, Lietuvoje rinkimų sistema leidžia visiškai nežinomam žmogui susidarius tinkamoms aplinkybėms atsidurti aukštose sąrašų pozicijose ir tikėtis lengviau patekti į parlamentą: „Tuo tarpu užsienyje laimi aktyviau bendraujantys ir matomi politikais. Man sunku būtų prisiminti bent vieną ar dvi išskirtines frazes, kurias V.Fiodorovas būtų pasakęs ar padaręs. Bet kuriuo atveju jaunų politikų įtraukimas į tą aplinką ir siekimas aukščiausių postų būdingas visoms valstybėms.“
A.Katauskas teigė, kad štai JAV galime stebėti net tam tikrą dinastijų kaitą: „Šiuo metu į prezidento postą kandidatuoja net trečios kartos atstovas. Bet kuriuo atveju jauni žmonės dažniausiai nebūna naujokai politikoje, o pratinami būti joje nuo mažų dienų.“
Eksperto teigimu, tik pabuvoję visuose įmanomuose postuose ir pozicijose, jie išmoksta pagrindinių dalykų. „Nors atrodytų, kad pas mus tai nėra įprasta, bet juk dabartinis konservatorių partijos vadovas yra susijęs su partijos įkūrėju. Bet tai logiška įvykių seka, nes galime jaunus politikus pamatyti diskutuojant rimtomis temomis, o ne tik slepiantis už vyresniųjų nugaros“, – sakė A.Katauskas.