Žinduolių ekologijos laboratorijos (Gamtos tyrimų centras) ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos plėšrūnų registravime duomenų iš šių vietovių nėra.
Todėl telefonu pabendravome su Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovu Virgilijumi Ostasevičiumi, žinomu gamtininku, knygų autoriumi ir medžiojančiu gretimame būrelyje Kostu Slivskiu bei Medingėnų medžiotojų būrelio medžiotoju Sauliumi Vengeliu.
Girdime tik vieną nuomonę?
Pirmiausia, kas nustebino – tai medžiotojų netikėjimas, kad jų nuomonė galėtų šį tą reikšti, planuojant ir valdant medžioklės ūkį – „vyrai tik juokiasi iš apskaitų ir iš kitokių registravimų“. Keli entuziastai su kartoniniu vilko maketu Vilniaus aikštėje sugeba įrodyti savo tiesas be jokių, atkreipkite dėmesį – be jokių duomenų. Kažkodėl jais tikima, o tais, kurie miške būna dažnai – ne.
Tai kaip ten su Medingėnų vilkais? Bendra vietinių nuomone, medžiotojų būrelio teritorijoje laikosi 6 vilkai, kuriuos paskutiniu metu mato užsukant į vienkiemius, vilkai pradėjo pjauti šunis. Sumedžioti nepavyko nei vieno, nes baigėsi medžioklės sezonas. Vilkai laikosi gana didelėje teritorijoje, kurią patruliuoja ratu, todėl vienoje vietoje matomi ne kasdien. 2016 m. medžiotojai matė vilkus pjaunant šerną.
Ši grupė sėkmingai atvedė jauniklius – vilkiukai buvo girdėti. Gretimai plotus turinčio būrelio medžiotojas Kostas Slivskis matė, kaip jie nusivijo ir papjovė stirną. Būrelis neteko vieno šuns, kurį vilkai papjovė medžioklės metu miške. Medžiotojai mato vilkų pėdsakus netoli šėryklų. Būrelio teritorijoje medžiojamosios faunos mažėja.
Rūpi tik patelės
Tiesa, gyvulių aplinkui buvo papjauta nedaug. Būrelio medžiotojai 2 vilkų pėdsakus rado pratęsus medžioklės terminą, tačiau iš ryto gavo žinią, kad limitas jau išsemtas, todėl nei vieno vilko šiose apylinkėse nesumedžiojo. Ne vieną vilką sumedžiojęs Kostas Slivskis taip komentuoja situaciją, aprašytą Žemaičio laikraštyje: „Na, rujos metu jauniems vilkams rūpi tik patelė.
Gal taip ir nutiko? Patelė paėjo arčiau moteriškės, o patinams tik patelė ir buvo įdomi? Aišku, kad moteris išsigando. O atstumas, kas ten žino – iš baimės galėjo pasirodyti ir mažesnis“.
Medingėnų būrelio medžiotojai, anot Sauliaus Vengelio, nuo vilkų kenčia patys. Vilkai išvaikė šernus, todėl teritorijoje liko tik stambūs pavieniai kuiliai, patelės su šerniukais išsilakstė. Vilkai pradėjo pjauti stirnas. Keturių vilkų grupė laikosi būrelio plotuose esančiame viename miške, dar du vilkai dažniau matomi kitame.
Apie paštininkės užpuolimą pašnekovas pasisakė neutraliai: „Paneigti aš to negaliu, bet pats irgi nemačiau. Kad tai būtų benamiai šunys, tai tikrai ne, didelių benamių šunų čia nėra. O štai vilkus aš pastebiu nuolatos. Šiąnakt prie viliojimo vietos buvo atėję du šernai, ir radau šviežias vilkų pėdas. Nukentėjo aplinkiniai gyventojai – papjauta 11 avių, ožys. Iš vienkiemio vilkai nusinešė šunį – moteris matė visus keturis vilkus netoli sodybos“.
Na, galėtume pabaigti ne avies ir vilko, o vilko ir paštininkės dialogu. Paštininkė sako vilkui: „aš čia norėčiau vaikščioti nebijodama“. Vilkas atsako: „jums, ponia, pasisekė – vilniečiai mato tik kartoninius maketus. Gal dėl to jie mus taip myli ir gina“.
Suskaičiuos visus vilkus
Gink Dieve, neketiname šaipytis iš nukentėjusios moters.
Tik norime atkreipti dėmesį į graudžią situaciją – apie gamtą rašo, kalba, rodo visi, kas netingi, išmano visi, kas tik namuose turi televizorių ar internetą ir specialistų čia nereikia (vargšas Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakultetas).
Pabandykime įsivaizduoti profesionalią šios istorijos versiją. Sausio 16-osios snieguotas vidurdienis, puikiausios sąlygos išstudijuoti pėdsakus ir pabandyti atsakyti į klausimą, kas gi atsitiko, kad vilkai vidurį baltos dienos bandė užpulti žmogų.
Naivu tikėtis, kad nukentėjusi paštininkė galėjo imtis tokios iniciatyvos, bet kaip žurnalistė, tegu ir periferijos, pražiopsojo europinio masto sensaciją ir sausio 22 vietiniame laikraštyje teišstenėjo emocingus paštininkės ir jos gelbėtojų pasakojimus.
O ekspertų tai nereikėjo kviesti nei iš Briuselio, nei iš Vilniaus. Jie buvo ir tebėra šalia: vietiniai medžiotojai, miškininkai, aplinkosaugininkai.
Sausio 25 dieną driokstelėjo sunkioji artilerija: žurnalistai kvietėsi aplinkosaugos vadus, medžioklės specialistus kalė prie kryžiaus ir liepė burti iš kavos tirščių – puola vilkai žmones ar ne ir ką daryti jeigu puls...
Žinduolių ekologijos laboratorijos specialistai skaičiuos Medingėnų apylinkių vilkus. O mes jus kviečiame prisijungti prie Gamtos tyrimų centro kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdomo pirmojo Lietuvoje neprofesionaliojo mokslo projekto, skirto stambiųjų plėšrūnų apskaitai.
Tikimės, kad kartu galime atsakyti į jau beveik amžiną klausimą: per daug vilkų Lietuvoje, ar per mažai. Apsilankykite mūsų interneto svetainėse.
