Ketvirtadienį ji Plungės rajono apylinkės teisme susitiks su tame pačiame kaime gyvenančia brolio žmona Bronislava Stankiene, kurią kaltina apipylus išmatomis. Maišelį su žmogaus fekalijomis giminaitė, anot Virginijos, tėškė į galvą, šis pratrūko ir apliejo veidą, išterliojo plaukus, drabužius.
V.Petkienė prasitarė, kad brolio žmonai būtų atleidusi, jei ši ateitų, atsiprašytų, kad išliejo ant galvos bjaurastį. Nesulaukusi atsiprašymų, ji privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad giminaitė atlygintų už patirtas moralines kančias, mat grįžusią namo išterliotą išmatomis ją matė kaimynai, artimieji. Iš pradžių moteris mėgino juokauti, kad tai kosmetinė procedūra, bet vėliau nuo patirto streso teko vartoti vaistus.
Maišelis buvo visai plonytis
Išmatų istorija, kurią dabar nagrinėja teismas, prasidėjo praėjusių rugpjūčio 25-osios vakarą ganykloje prie Aleksandravo.
V.Petkienė tvirtino, kad dar kelios dienos prieš tai važiuojant į ganyklą išgirdo B.Stankienę šaukiant: „Migrenine k...va, pasiimk savo bulvinį.“ Bulviniu B.Stankienė vadino savo vyrą Joną, V.Petkienės brolį. Kaip vėliau paaiškėjo, nesantaika tarp V.Petkienės ir B.Stankienės plykstelėjo būtent dėl J.Stankaus.
Vis dėlto V.Petkienė nutarė nekreipti dėmesio į užgauliojimus. Dviračiu ji nuvažiavo į ganyklą melžti karvės.
Pasakodama ji parodė plonytį maišelį, į kurį, kaip tvirtino, B.Stankienė buvo pripylusį žmogaus išmatų.
Palaukusi, kol V.Petkienė pradės melžti karvę, skriaudikė pakėlė elektrinį piemenį, prisėlino, griebė už plaukų ir maišeliu vožė Virginijai per galvą. Maišelis, aišku, pratrūko. Paskui dar kelis kartus spyrė, vėl išvadino migrenine k...va.
„Kad būtų karvės šūdas, nieko tokio. Juk gyvenu kaime, prie jo tvarte ne vieną kartą buvau prisilietusi. Bet čia žmogaus“, -- šlykštėjosi V.Petkienė.
Atsitokėjusi V.Petkienė norėjo B.Stankienei vožti kėdute, ant kurios sėdėjo melždama karvę. Supratusi, kad stambesnio kūno sudėjimo varžovės neįveiks, ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Atlikusi smirdintį darbą, užpuolikė spruko iš ganyklos.
„Atėjusi kaimynė stebėjosi, kad aš visa šūdina. Jau buvau spėjusi apdžiūti“, -- pasakojo kaip grįžo iš ganyklos V.Petkienė.
Giminaičiai įsiveržė į namus?
V.Petkienė įsitikinusi, kad B.Stankienės pyktį užsitraukė dėl to, kad ėmė rūpintis brolio Jono sveikata.
Moteris pradėjo rūpintis, kad Jonas būtų išvežtas gydytis į Klaipėdos ligoninę. Susiradusi automobilį, ji viena dieną užsuko į Stankų namus ketindama Joną nuvežti pas medikus. Palietė delnu brolio kaktą – o ji šlapia nuo šalto prakaito.
Vėliau B.Stankienė aiškino, kad vyras buvo prakaituotas, nes atvykėliai jį prikėlė iš miego. Tą kartą ji neleido sutuoktinio vežti į ligoninę. Nuo to ir prasidėjo dviejų moterų nesutarimai, vėliau virtę Bronislavos tvirtinimu, kad jos vyro Jono giminaičiai tiesiog jėga įsiveržė į jos namus.
„Aš šūdo po kaimą rankose nenešioju!“ -- emocingai pasakodama savąją įvykių versiją tvirtino B.Stankienė. Ji neigė, kad brolio vyro seserį apipylė išmatomis.
Valandas ji gali pasakoti apie vyro Jono ligas su išsamiausiomis vaistų dozėmis, apie tai, kad užaugino dorus penkis vaikus. Ir pati ji dora, bet dabar nebegali kaime pasirodyti. „Jie man gyvenimą sugriovė!“ -- šluostydama purvina mazgote veidą sriūbavo B.Stankienė.
B.Stankienė aiškino, kad V.Petkienė jai kerštauja. Už tai, kad ji esą vyrą marina.
Aistros virė ir per posėdžius
Du teismo posėdžiai, kuriuose buvo nagrinėjama tiesiogine žodžio prasme smirdinti istorija, jau įvyko.
Šalia V.Petkienės gyvenanti medicinos slaugytoja Irena Glinskienė prisiminė, kad tą vakarą ją nustebino kieme drabužius persirengianti kaimynė. Ji vilkosi palaidinę, o megztinis, kuriuo moteris buvo apsivilkusi važiuodama melžti karvės, buvo padėtas ant dviračio bagažinės.
Priėjusi artyn medikė pajuto fekalijų smarvę, pastebėjo išteptus kaimynės plaukus. Slaugytoja ašarojančiai V.Petkienei davė vaistų, ragino kreiptis į gydytoją.
Teisme liudijusi pieno supirkėja Eugenija Stonkuvienė pasakojo, kad tą dieną V.Petkienė vėlavo atvežti pieną, o kai pasirodė, nuo jos trenkė išmatomis.
Kaip šiomis dienomis Aleksandravo kaime, taip ir teismo posėdžių metu virė aistros. Kai teisiamosios vyras Jonas Stankus prasitarė, kad jo žmonai Bronislavai ir pačiai reikėtų gydytis, nes iki nelaimės vienas žingsnis, šioji įpyko ir pagrasino, kad po posėdžio iškart eis skirtis. Nors ne vienas kaimynas prasitarė girdėjęs B.Stankienės grasinimų, ją palaikė sūnus Remigijus. Jis tikino, kad motina V.Petkienės tą vakarą nesekė į ganyklą dviračiu, karvių melžti visi važiavo traktoriumi.
Tyrėjai nuodėmių neaptiko
V.Petkienė būtų sutikusi mažinti ieškinį, nereikalauti tūkstančio eurų už moralinę žalą, užtektų, kad atsakovė padengtų tik teismo išlaidas – 323 eurus. Tačiau iš B.Stankienės atsiprašymo taip ir nesulaukė. Atvirkščiai – kaimynai girdėjo jos pareiškimą, kad visa kaimo gatvė smirdės išmatomis.
Tiesa, pirmoji į teismą kreipėsi ne V.Petkienė, o B.Stankienė. Dar anksčiau, prieš išmatų istoriją. Esą Virginija ją šmeižia, nešioja po kaimą paskalas.
V.Petkienė apie brolienės skundą sužinojo iš kito brolio, gyvenančio Telšiuose. Paskambinęs jis Virginijos teiravosi: „Ar tu dar nesi Plungės areštinėje uždaryta, ar vežti malkas?“
V.Petkienė nustebo – niekam nieko blogo nepadirbo, už ką ji turi būti uždaryta? Tada paaiškėjo, kad B.Stankienė surašiusi ilgiausią ją kaltinantį skundą. Bet tyrėjai jokių V.Petkienės nuodėmių neaptiko ir tyrimą nutraukė.
