Vis dėlto mes taip pat tikimės sulaukti daugiau ar mažiau čia panorusių pagyventi svečių, tad pravartu tam rengtis visokeriopai iš anksto.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, Šiaurės Norvegijoje pabėgėlių (tiesa, neaišku, nuo ko pabėgusių) valgykloje dirbę lietuviai menininkai įsitikino, kad migrantai itin išrankūs maistui, vietiniai produktai jiems netinka.
Netgi norvegišką kiaušinienę, sviestą ar sūrį pabėgėliai, vos pakramtę, mesdavo į šiukšlių dėžę. Europietiškas maistas jiems per riebus, sunkiai virškinamas. Gal ir aštrių prieskonių trūksta.
Todėl lietuviai, gink Dieve, neturėtų sumanyti pasiūlyti svečiams, kurių virškinimo sistema labai jautri, cepelinų ar kokių nors vėdarų.
Bėgliams pamaloninti patartina mokytis pagaminti humusą – tradicinį Artimųjų Rytų patiekalą.
Nieko labai sudėtinga: sutrinti avinžirniai, žemės riešutai ir kedrinės pinijos, sezamai, alyvuogių aliejus, ferulos prieskoniai, kurių, beje, būtų galima iš anksto užsisakyti internetu. Patiekalo savikaina, tiesą sakant, nemaža – vien 50 gramų kedrinių pinijų kainuoja per 3 eurus. Bet svetingiems lietuviams tai nebūtų problema. Beje, ilgainiui humusas galėtų tapti ir nacionaliniu lietuvišku patiekalu.
Atvykėliai, regis, nespjauna ir į ant grotelių keptą ėriuką, langustų sriubą ar kitas gėrybes, kurių galėtų pasiūlyti, pavyzdžiui, „Beatos virtuvė“. Visa tai irgi nepigu, ne vienam lietuviui teks dar šiek tiek susiveržti diržus, bet užtat nušluostysime nosį net norvegams – tokio mūsiškių patiekto maisto pabėgėliai į šiukšlines tikrai nemėtys.
Kaip rodo Vakarų patirtis, Mahometo sekėjai labai jautrūs kultūriniams skirtumams, todėl, tarkime, norvegai net Kalėdų šventes atkėlė keliomis dienomis anksčiau, kad kitatikių neįžeistų. Įsidėmėtinas pavyzdys ir lietuviams!
