Kas nutiko lietuviams: kodėl bruka mažiau kyšių?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpino kova su korupcija ir ketvirtadienio popietę į Daukanto rūmus sušaukė teisėsaugos atstovus. Tuo tarpu portalas lrytas.lt kalbina „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovą Sergejų Muravjovą apie tai, ar iš tiesų lietuviai duoda mažiau kyšių? Ar korumpuoti asmenys sulaukia tinkamų bausmių?

Lietuvoje daug smulkiosios korupcijos bendraujant su kelių policijos pareigūnais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvoje daug smulkiosios korupcijos bendraujant su kelių policijos pareigūnais.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas teigė, kad Lietuvai pakilus septyniomis pozicijomis švęsti dar per anksti.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas teigė, kad Lietuvai pakilus septyniomis pozicijomis švęsti dar per anksti.
Lietuvoje daug smulkiosios korupcijos lankantis gydymo įstaigose.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvoje daug smulkiosios korupcijos lankantis gydymo įstaigose.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 28, 2016, 11:42 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 12:15 AM

Lietuva per 2015 metus Korupcijos suvokimo indekso tyrime pakilo per septynias vietas – iš 39-osios į 32-ąją. Kaimynė Latvija užėmė 40 vietą, Estija – 23-iąją, o Lenkija – 30 vietą. Iš viso buvo tiriamos 168 šalys.

Pamačiusi tyrimo rezultatus, prezidentė D. Grybauskaitė nusprendė užkirsti kelią nebaudžiamumui, kuris išlieka viena pagrindinių šalyje egzistuojančios korupcijos priežasčių. Prezidentūra nurodė, kad 80 proc. 2014 metais už kyšininkavimą nuteistų asmenų atsipirko baudomis, kurių dydžiai neatgraso. Vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą praėjusiais metais siekė 4,5 tūkst. eurų ir tai sudarė tik dešimtadalį galimos maksimalios baudos.

Korupcijos žalos valstybei neatitinka baudų dydžiai ir stringantis jų išieškojimas. Daugiau nei pusė jų neišieškoma. Net ir skyrus sunkiausią bausmę – laisvės atėmimą – beveik 80 proc. nuteistųjų ji atidedama. Nuteistasis ne tik išvengia baudos, bet ir lieka laisvėje.

Kyšininkavimo mastas mažėja lėtai

– Korupcijos suvokimo indekse Lietuva pakilo septyniomis vietomis. Ką tai reiškia, ar mes mažiau duodame kyšių?lrytas.lt pasiteiravo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo S.Muravjovo.

– Tai yra puikios naujienos, bet švęsti kol kas per anksti. Verslininkai mano, kad korupcijos lygis Lietuvoje mažėja, jų teigimu, jiems tenka rečiau kyšininkauti sprendžiant verslo reikalus. Deja, situacija viešajame sektoriuje keičiasi lėčiau. Anot viešosios politikos ekspertų, Lietuvos valdžios struktūros vis dar nėra pakankamai atviros ir atskaitingos, o Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas rodo, kad gyventojų kyšininkavimo mastas mažėja lėtai, nors vis daugiau žmonių teigia, esą kyšio duoti nenorėtų.

– Kiek yra patikimas korupcijos suvokimo indekso tyrimas?

– Korupcijos suvokimo indeksas – jau 20 metų atliekamas tarptautinis tyrimas, kuris turi aiškią metodologiją ir remiasi nepriklausomų tyrimų centrų įžvalgomis. Mano manymu, jis svarbus ir dėl to, kad verslininkai, prieš pradėdami plėtoti verslą kokioje nors šalyje, atsižvelgia į šio tyrimo rezultatus, o politikai ir viešojo sektoriaus atstovai, atsižvelgdami į šį tyrimą, vertina savo pažangą pasaulio kontekste. KSI rezultatai naudojami ir matuojant Nacionalinės kovos su korupcija programos sėkmę.

– Pasak prezidentės, nebaudžiamumas išlieka viena pagrindinių šalyje egzistuojančios korupcijos priežasčių. Ką jūs manote?

– Nebaudžiamumas už korupciją neabejotinai yra problema, ypač kai kalbame apie politikus ir valstybės tarnautojus. Bet kokia istorija, kurioje aukšto rango pareigūnai sugeba dėl neaiškių aplinkybių, visų nuostabai, išlipti sausi iš vandens, mažina gyventojų pasitikėjimą valstybe. Būtent todėl reikėtų siekti, kad tokie atvejai neliktų be pasekmių.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą. Puikiai suprantame, kad vien bausmėmis korupcijos neišgyvendinsi. Būtina užtikrinti efektyvią pranešančių apie korupciją apsaugą, didinti viešojo sektoriaus ir lobistinės veiklos skaidrumą, o politikus raginti prisiimti atsakomybę už klaidas.

– Ar pakankama Lietuvos įstatymų bazė ir politikų dėmesys, kad korupcija vis mažėtų? Ką pasiūlytumėte?

– Didžiausi iššūkiai yra ne su teisės aktais, o jų taikymu, nes įstatymai, kad ir kokie jie būtų, patys neveikia. Todėl siūlau kalbėti ne vien apie įstatymus, bet ir apie norą keistis. Pavyzdžiui, turime prastą Lobistinės veiklos įstatymą, tačiau tai juk neturėtų būti kliūtis politikams, nesvarbu, ar jie dirba Seime, ar savivaldybėje, jau dabar pradėti deklaruoti visų savo susitikimų su interesų grupių atstovais. Šiuo metu Lietuvoje įtaka daroma neskaidriai, mes dažnai taip ir nesužinome, kas iš tiesų stovi už vieno ar kito sprendimo, jiems trūksta pagrindimo.

– Kas lemia korupcijos indeksą? Galbūt lietuviai nebijo prisipažinti, kad davė kyšį?

– Remiamasi verslininkų patirtimi ir požiūriu, taip pat ekspertų vertinimais. Vis dėlto iš kitų tyrimų matome, kad lietuviai tikrai drąsiai kalba apie korupciją, ir tai yra gerai, nes, tikiu, tai dar labiau skatina mūsų politikus spręsti šią problemą.

– Kuriose Lietuvos srityse korupcijos lygis didžiausias?

– Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, Lietuvoje vis dar daug smulkiosios korupcijos teikiant viešąsias paslaugas: lankantis gydymo įstaigose ar savivaldybėse, bendraujant su kelių policijos pareigūnais. Taigi daug daugiau dėmesio reikėtų skirti sveikatos apsaugai ir viešojo sektoriaus kasdienio darbo kokybei, nes būtent viešosios paslaugos dažnai formuoja gyventojų požiūrį į korupcijos paplitimą šalyje. Matome, kad gydymo įstaigų darbuotojams ir toliau duodami kyšiai ar kiti smulkūs daiktai, pavyzdžiui, saldainiai. Vis dėlto smagu, kad jau daugiau ligoninių ir poliklinikų vadovų supranta, jog tai problema, kurią reikia spręsti.

– Kaip manote, ar sulauksime laiko, kada korupcija apskritai Lietuvoje išnyks?

– Korupcijos formos nuolat keičiasi, tačiau aišku viena: receptų, kaip dar labiau sumažinti korupciją ir padidinti skaidrumą, yra, tiesiog reikia juos pritaikyti Lietuvai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.