Policija pernai sulaukė apie 38 tūkst. pranešimų apie smurtą
artimoje aplinkoje – 2014-aisiais, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatymui, tokių pranešimų buvo apie 13
tūkstančių atvejų. 82 proc. nukentėjusių sudarė moterys, 12
proc. – vyrai, 6 proc. – vaikai.
Anot Policijos departamento Viešosios policijos valdybos
viršininko Sauliaus Gago, išaugę skaičiai nebūtinai reiškia, kad
smurtaujančių šeimoje daugėja, tačiau rodo, jog žmonės linkę
dažniau apie tai pranešti.
„Jeigu prieš tai tai buvo privatus šeimos reikalas, nuo
įstatymo įsigaliojimo valstybė pakeitė požiūrį ir tai jau
nebėra asmeninis reikalas, aš kreipsiuos ar nesikreipsiu –
ikiteisminis tyrimas pradedamas ir be aukos pareiškimo. Tai užima
tam tikrą laiko tarpą, kol pasiekia kiekvieną asmenį. Mes negalime
pasakyti, kad tai staiga išaugo – ta problema buvo, buvo smurtas, bet
(...) dabar turime skaičius, kurie parodo tos problemos mastą“, –
žurnalistams ketvirtadienį sakė Policijos atstovas.
Jo teigimu, pernai policija gavo beveik 13 tūkst. pakartotinių
pranešimų apie smurtą ten, kur jau anksčiau prireikė policijos
įsikišimo. Jis pripažino, kad nemažą dalį aukų smurtautojai
įtikina susitaikyti dar iki teismo ir smurtas kartojasi. Dalis
nukentėjusiųjų nenori eiti iki galo ir dėl to, jog, pavyzdžiui,
yra priverstos mokėti baudas už savo smurtaujančius ir niekur
nedirbančius sutuoktinius.
Policija su Generaline prokuratūra šiuo metu aiškinasi, kaip
būtų galima paspartinti procedūras nuo pranešimo apie smurtą ir
teismo proceso, kad smurtautojas „pajustų, jog jam taikoma
atsakomybė“ ir nespėtų paveikti aukos.
„Asmuo išlaikomas iki 48 valandų policijoje, paskui taikoma
viena iš apsaugos priemonių: nesiartinti, gyventi skyriumi ar kita
kardomoji priemonė. Jis grįžta, turi galimybių bendrauti su auka
ir kartais tyrimas baigiasi tuo, kad asmuo susitaiko su
nukentėjusiuoju ir mes turime tą patį rezultatą arba praktiškai
jo neturime“, – sakė viešosios policijos vadovas.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė
įvardija kelias kylančias problemas: anot jos, šiuo metu tik menka
dalis patyrusiųjų smurtą žino apie savivaldybėse veikiančius
pagalbos centrus, kurie teikia vadinamąją „greitąją pagalbą“
-psichologines, teisines konsultacijas ir trumpalaikę pagalbą
telefonu, tuo metu ilgalaikę pagalbą galinčios teikti
nevyriausybinės organizacijos, anot jos, nėra finansuojamos
valstybės.
„Kai kalbame apie ilgalaikę pagalbą, kur turėtų įsijungti
krizių centrai, kurie teiktų apgyvendinimo paslaugas – tokių
institucijų respublikoje turime ne tiek ir daug. Informaciją
suteikiame, pasakome, kad pagalba egzistuoja, bet pagalbos vietoje
labai trūksta ir kaip ir nėra, – sako J.Šeduikienė. – Reikia
skatinti, didinti žinomumą tų pačių specializuotų pagalbos
centrų (...). Turime sukurtą instituciją, bet niekas apie ją
nežino“.
Ji teigiamai įvertino įstatymų pataisas, kurios daliai aukų
leido jaustis saugiau, bet kai kurios moterys esą vėl ir vėl priima
prieš jas ranką pakėlusius vyrus.
„Jos manymas yra: aš nenoriu nutraukti santykių, aš noriu,
kad manęs nemuštų, aš noriu gyventi su tuo žmogumi, tiesiog noriu
nutraukti smurtinius santykius ir tai yra labai ilgas procesas“, –
atkreipė dėmesį organizacijos vadovė.
Tuo metu S.Gagas pažymėjo, jog smurtas prieš artimuosius,
vaikus dažniausiai yra susijęs su alkoholio vartojimu, tačiau
policija nėra išanalizavusi, ar socialinės rizikos šeimose smurto
atvejai yra dažnesni, nei į socialinių darbuotojų akiratį
nepatekusių asmenų.
Jis taip pat sako, kad ydingas smurtavimo tradicijas,
pereinančias iš kartos į kartą, reikėtų spręsti ir ugdymo
įstaigose, tačiau dalis mokyklų linkusios patyčiu ar smurto
atvejus tiesiog nuslėpti. Jis taip pat ragino medikus ne tik suteikti
nukentėjusiems pagalbą, bet ir dažniau informuoti apie tai
policiją.
„Kažkas pasako – jei kreipsimės į policija, bus sugadintas
mokylos vardas, kad mokykloje yra patyčios, galbūt apsiribojama
kažkokiu prevenciniu pokalbiu (...). Vertybių formavimas – tai ne
tik šeima, bet ir visos kitos institucijos turi atlikti savo darbą.
Kalbame ir apie savižudybes: smurtas yra viena iš priežasčių,
kuri priveda savižudybių ir paskui sakome, kad Lietuva pirmauja
pagal savižudybių skaičių Europoje“, – pabrėžė jis.
Šiuo metu Lietuva mokosi spręsti smurto problemas iš
Norvegijos: šios šalies specialistai apmoko Lietuvos instruktorius,
kurie savo ruožtu toliau moko policijos pareigūnus. Norvegijos
ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas žurnalistams sakė,
jog daugybę metų kova su smurtu šeimoje Norvegijai buvo „svarbus
prioritetas“, paremtas „stipriu lyčių lygybės principų
palaikymu“, nes daugiausia aukų yra būtent moterys.
Jis teigiamai vertino Lietuvoje priimtus teisės aktus,
leidžiančius apriboti smurtautojo šeimoje kontaktą su auka.
„Nemanau, kad porai, kuri patyrė smurtą artimoje aplinkoje,
įmanoma toliau gyventi kartu“, – sakė ambasadorius.
Kalbėdamas apie įvairų smurtą šeimoje patiriančius vaikus,
jis pabrėžė, jog Norvegijoje vaikai iš tėvų paimami tik
kritiniais atvejais.
„Nėra taip, kaip kažkas pareiškė, kad vaikai Norvegijoje
yra „valstybės nuosavybė“ – Vyriausybė nori, kad vaikai liktų
su savo šeimomis, ir institucijų pareiga yra padėti šeimoms
spręsti vaikų ugdymo problemas, teikti medicinines, teisines,
psichologines konsultacijas, ekonominę paramą. Tik kraštutiniais
atvejais vaikai yra paimami ir atiduodami įvaikinti kitoms
šeimoms“, – sakė diplomatas.
Diplomatas teigė nenorintis dalinti konkrečių patarimų
Lietuvos institucijoms, kurios problemas turėtų spręsti
„atsižvelgiant į šalies situaciją“.
„Nenorėčiau teikti konkrečių patarimų Lietuvos
institucijoms, tačiau visada kviečiame pasinaudoti mūsų patirtimi.
Lietuva ir Norvegija keičiasi nuomonėmis per nevyriausybines
organizacijas ir kitus asmenis, kurie sprendžia šias problemas“, –
sakė jis.