Vieno neseniai vykusio Vilniaus miesto tarybos posėdžio metu kilo aštrios diskusijos dėl parengto svarstyti savivaldybės būstų privatizavimo klausimo.
Iš pažiūros jis atrodė nekaltai – vadovaujantis Vyriausybės atstovo Vilniaus apskričiai nurodymu pateikti socialinių ir iš savivaldybės nuomojamų būstų sąrašą.
Tačiau miesto tarybos opozicija pakėlė triukšmą teigdama, kad iš papildomų dokumentų matyti, jog kalbama apie privatizavimą. Pirmiausia – savivaldybei priklausančių butų.
„Nereikia apgaudinėti vilniečių ir savęs.
Čia yra užslėptas bandymas parduoti savivaldybės butus, nors jų nuomininkai, dauguma vargingai gyvenantys, negalės išsipirkti. Ir ką tada – atsidurs gatvėje?“ – klausė miesto tarybos narys Algis Čaplikas.
Gyvena nepasiturintieji
Šurmulį savivaldybėje sukėlę būstai – savotiškas sovietinių laikų palikimas.
Tai butai, kurie sovietų laikais buvo nuomojami iš miesto butų fondo pagal orderį. Tokio būsto negalima nei parduoti, nei įkeisti ar palikti testamentu. Po nepriklausomybės atkūrimo jie liko neprivatizuoti. Dabar Vilniuje tokių „orderinių“ butų yra 2700.
Nuo socialinio būsto jie skiriasi tuo, kad nuomininkai, be komunalinių mokesčių, dar moka nuomos mokestį savivaldybei – nuo šių metų rudens gerokai padidėjusį.
Dauguma tokių būstų – bendrabučio tipo namuose, tai apie 18–25 kvadratinių metrų vieno arba dviejų kambarių butai. Palyginti apleisti, nes gyventojai – iš nepasiturinčių vilniečių sluoksnio.
Nemažai savivaldybės butų įrengta nors ir nudrengtose, tačiau brangiose sostinės vietose: prie Antakalnio pušynų, Mindaugo, S.Konarskio, Algirdo ir kitose Naujamiesčio gatvėse.
Vargai ant brangios žemės
Vilniaus tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungai priklausantis Žilvinas Šilgalis įsitikinęs, kad būtent į šiuos namus ir nusitaikė dideli nekilnojamojo turto (NT) rinkos žaidėjai.
„Mačiau dokumentus, iš kurių aiškėja, kad numatyta savivaldybės būstus privatizuoti privaloma tvarka. Tiesa, nuomininkams būtų leista juos išsipirkti pirmumo teise. Bet štai kas svarbu: rinkos kaina!
Daugeliui nuomininkų jos neįkandamos. Kas bus toliau? Parduos savivaldybė per nekilnojamojo turto tarpininkus, gyventojus išvarys lauk arba iškeldins į miesto pakraščius, į dar blogesnės būklės bendrabučius.
Aš nepuolu dėl tokių ketinimų kaltinti mero Remigijaus Šimašiaus, gali būti, kad ir jis iš pradžių neįžvelgė klastos, tokį projektą jam kažkas pakišo“, – svarstė Ž.Šilgalis.
Jis pateikė dar vieną galimą, jo manymu, labiausiai tikėtiną scenarijų: „Veikiausiai pas varguolius, gyvenančius apleistose, bet prestižinėse miesto vietose, pasibels pinigingi asmenys, pasiūlys nuomininkų vardu nupirkti butus ir pinigus po to pasidalinti.
Tokiu būdu iškrapščius visus nuomininkus, nupirkus jau privatizuotus butus galima atnaujinti namus ir juos brangiai perparduoti arba nugriauti apleistus namus ir suformuoti aukso vertės sklypus – juk kalbama apie Antakalnį, Naujamiestį“, – svarstė politikas.
Šiuo metu net gerokai nutolusiose nuo Antakalnio gatvėse, buvusių sodininkų bendrijų teritorijose už žemės arą prašoma nuo 4,5 iki 9 tūkstančių eurų.
Naujienos nedžiugina
Kaip atrodo savivaldybės būstai, esą galintys tapti gardžiu kąsniu nekilnojamojo turto rykliams, „Sostinė“ pasižvalgyti nuvyko į Žolyno gatvę Antakalnyje. 10-uoju numeriu pažymėtame name tokių „orderinių“ būstų yra šeši.
Nieko įspūdingo – nušiurę koridoriai, ankšti bendrabučio tipo kambarėliai. Tiesa, aplinka tvarkingesnė nei daugelyje socialinio būsto namų. Iš pažiūros neatrodo, kad gyventojai būtų linkę rinktis netinkamą gyvenimo būdą, bet buitis skurdi.
Pakalbintas 10-ojo Žolyno gatvės namo gyventojas 46 metų Remigijus Adomavičius sakė jau girdėjęs, kad bus privaloma išsipirkti savivaldybės butus rinkos kaina, ir tokia žinia jo nenudžiugino.
„Mūsų laiptinėje gyventojas pardavė savo privatizuotą 18 kv. m butą – tokio dydžio kaip manasis – už 15 tūkstančių eurų. Vadinasi, tokia rinkos kaina. Neįsivaizduoju, kur gaučiau tokią sumą, jei reikėtų išsipirkti butą“, – susirūpinęs kalbėjo vilnietis.
Nuoma padidėjo dvigubai
Vis dėlto R.Adomavičių labiausiai kamuoja ne miglota ateitis, kaip reikės išsipirkti apleistą butą prestižinėje sostinės vietoje, o nūdienos rūpestis – kaip sumokėti dvigubai pabrangusią savivaldybės būsto nuomą.
„Dabar vien už nuomą moku 51 eurą per mėnesį, o iki spalio buvo tik 25 eurai. Dirbu kiemsargiu puse etato prie Saulėtekio bendrabučių.
Bjaurybės studentai ten šiukšlina kaip pašėlę, darbo iki kaklo, o gaunu vos 150 eurų atlyginimą. Kur jau ten man apie buto privatizavimą svajoti. Bet jei ateis koks nors turčius ir pasiūlys nupirkti butą mano vardu, o pinigus pasidalinti, nežinau, ar sutiksiu.
Pripratau prie pušų kvapo, darbas netoli“, – tarsi koks turtuolis svarstė vilnietis.
Savivaldybės butų nuoma išties pabrango, o nuo praėjusių metų liepos nustatyti skirtingi nuomos įkainiai. Jie priklauso nuo miesto rajono, kuriame stovi namas.
Pabrangusi nuoma – galbūt dar viena paskata nuomininkams kuo greičiau privatizuoti savo butus, jei bus leista.
Stebino atlygis tarpininkui
Ž.Šilgalis teigė, kad miesto tarybos opozicija nenusiteikusi prieš savivaldybės butų privatizavimą, tačiau jį stebina esą už akių pakeista privatizavimo politika: parduoti savivaldybės turtą patikėta privataus kapitalo bendrovei ne konkurso tvarka.
Anksčiau Privatizavimo komisija pateikdavo siūlymus, kokį turtą ir už kokią kainą parduoti. Projektą tvirtindavo arba atmesdavo miesto taryba.
Bet socialinius būstus ir kitą municipalinį turtą valdanti savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ pasirašė sutartį su bendrove „Kapitalo ekspertai“ dėl tarpininkavimo parduodant miesto turtą.
Kai kuriuos miesto tarybos narius nustebino ir neproporcingai dideli procentai, kuriuos savivaldybė žada mokėti įmonei už parduotą turtą, – nuo 4 iki 14 proc.
„Nieko bloga, jeigu samdomas tarpininkas, paspartinantis privatizavimo eigą. Tačiau tokiu atveju turėjo būti skelbiamas konkursas arba nors apklausa.
Tačiau nekilnojamojo turto rinkoje už tarpininkavimą imamas 2–4 procentų parduoto turto vertės atlygis. Šiuo atveju – net iki 14 procentų. Tai pinigai, kurie patektų į savivaldybės biudžetą, jei turtą pardavinėtų pati savivaldybė, kaip būdavo anksčiau“, – sakė Ž.Šilgalis.
Tikino, kad sąmokslo nėra
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas atmetė, jo teigimu, nepagrįstas opozicijos sąmokslo teorijas.
„Nebuvo jokio sąmokslo. Mes vykdėme Vyriausybės atstovo nurodymą sudaryti atskirus socialinio būsto ir savivaldybės butų sąrašus.
Vyriausybė leido privatizuoti savivaldybės butus. Anksčiau to nebuvo galima. Už gautas lėšas numatėme įrengti ar pastatyti daugiau socialinių būstų vargingai gyvenantiems vilniečiams, – aiškino G.Paluckas. – Jei nuomininkas negalės ar nenorės išsipirkti savo būsto, liks ir toliau nuomininku.
Niekas į gatvę jo nevarys.“
Nustatė aukštesnes nei rinkos kainas
Alma Vaitkunskienė, Vilniaus miesto administracijos direktorė
„Komisija, įvertinusi savivaldybės turto būklę ir turto vertintojų nustatytą vertę, daliai turto nustatė aukštesnes pirmines pardavimo kainas negu turto vertintojų nustatytos siekiant kuo didesnės grąžos iš turto pardavimo.
Įmonės „Start Vilnius“ direktorius M.Baranauskas, organizuodamas turto pardavimą, privalėjo ir privalo vadovautis administracijos direktoriaus įsakymu, pagal kurį nėra suteikta galimybė pardavinėti turtą padedant brokerių pagalba ir mokant jiems komisinį atlygį.
M.Baranauskas sakė, kad toks pardavimo būdas buvo pasirinktas informavus valdybą ir organizavus konkursą, siekiant parduoti turtą kuo geresne kaina ir kuo greičiai atsiskaityti su bankrutavusios „Air Lituanica“ keleiviais. Peržiūrėjus įmonės valdybos posėdžių protokolus ir pasiteiravus valdybos narių paaiškėjo, kad raštiškas leidimas nebuvo gautas.“
