Tuo metu Darbo partija savo deleguotos švietimo ir mokslo
ministrės Audronės Pitrėnienės projektą gina ir siūlys
valdančiųjų partijų Politinei tarybai spręsti, ar verta
peržiūrėti biudžetą.
„Mes buvome sutarę, kad vis tik 2016 metų biudžeto įstatymo
neliečiame, kadangi tai iš esmės jau nebe Vyriausybės, o Seimo
kompetencija. Su tuo lyg ir profsąjungos buvo sutikusios.
Dabar
ministerija atneša vėl tą patį. Žinau išankstinę Finansų
ministerijos nuomonę, kad jie nenorėtų dar metų pradžioje
planuoti peržiūrėjimo“, – artėjant kitos savaitės deryboms su
profesinėmis sąjungomis BNS sakė R.Vaitkus.
„Džiaugiuosi, kad profsąjungos iš tikrųjų mąsto labai
racionaliai, kad jos yra labai konstruktyvios, ir tai, kad streikas
šią savaitę neįvyko, rodo, kad jos iš tikro supranta padėtį
valstybėje ir kartu nori geresnio darbo užmokesčio. Visi šito
nori, tik skiriasi mūsų paieškos keliai. Profsąjungos ir
Vyriausybės kanceliarija pasisako už racionalesnį būdą, tuo metu
Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame projekte įžiūriu šiek
tiek priešrinkiminių politinių nuostatų“, – aiškino jis.
Anot R.Vaitkaus, ankstesniuose derybų posėdžiuose kalbėta apie
efektyvesnį jau skirtų lėšų panaudojimą, o ministerijos
programoje tai neatsispindi, todėl ji yra „labai rimtai
peržiūrėtina“.
„Krenta į akis, kad Švietimo ir mokslo ministerija remiasi tuo
pačiu principu, kad į sistemą reikia įlieti pinigų, tačiau nieko
nepasakoma apie tai, kaip būtų galima taupyti lėšas, kurios
patenka į sistemą.
Pavyzdžiui, iš tų pačių mokinio krepšelio
lėšų finansuojami mokyklų vadovų atlyginimai, kai kurie jų
atlyginimų dydžiai netgi šokiruoja, tai rodo, kad sistemoje iš
tikro yra dar rezervų.
Juolab, kad jeigu mes žiūrėsime į
moksleivių skaičiaus pokytį ir lyginsime jį su mokytojų
skaičiaus pokyčiu, labai aiškiai matysime, kad moksleivių mažėja
sparčiau negu mokytojų“, – dėstė R.Vaitkus.
Tuo metu Darbo partijos atstovai laikosi nuomonės, kad sistemai
reikia skirti papildomų lėšų. Tai numatyta Švietimo ir mokslo
ministerija (ŠMM) parengtame naujame plane dėl mokytojų algų
didinimo. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa
išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus, tačiau kaip ir
anksčiau, taip ir dabar siūloma šiemet programą finansuoti
peržiūrint 2016 metų biudžetą.
Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų
rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai
būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais.
Tam reikėtų
4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams
kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie
koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems
pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų
atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo
užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Su profsąjungomis naują ministerijos parengtą planą šią
savaitę aptarė A.Pitrėnienė bei Seimo vicepirmininkas
„darbietis“ Vydas Gedvilas, pažadėjęs pedagogams, jog Darbo
partijai formuojant Politinės tarybos darbotvarkę bus įtrauktas
mokytojų algų klausimas.
„Gali atsirasti galimybė peržiūrėti biudžetą, jeigu gerai
renkami mokesčiai, gerai pildomas biudžetas. Galima peržiūrėti
liepos mėnesį, kodėl gi ne?“, – BNS po susitikimo su
profsąjungomis sakė V.Gedvilas.
„Mes pasisakome už tai, kad šitas klausimas būtų svarstomas
Politinėje taryboje. Nepasisakome griežtai, ultimatyviai, kad
būtinai reikia peržiūrėti biudžetą.
Švietimo ministerija turės
pateikti savo realias galimybes surasti lėšų iš vidinių rezervų,
galbūt koalicijos partneriai tuos rezervus matys šiek tiek kitaip, o
jeigu tų rezervų iš tikrųjų pas juos nėra, kaip teigia Švietimo
ministerija, turės įsijungti Finansų ministerija ir visa
Vyriausybė. Tam ir reikia svarstyti Politinėje taryboje, kad
nebūtų primityvokai mėtomasi“, – BNS sakė Darbo partijos
pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Sausio pradžioje ministerija buvo pateikusi kitokį mokytojų
algų didinimo planą. Pagal ankstesnį variantą, per trejus metus
pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 15
proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautų iki 2016 metų rugsėjo
1 dienos.
Šioms gairėms Finansų ministerija jau pateikė neigiamą
išvadą – ji pabrėžia, kad pinigų didesnėms algoms reikėtų
rasti ne didinant finansavimą švietimui, o „labiau optimizuojant
išlaidas švietimo sistemos srityje“.
Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų
sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems –
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo
užmokestis kyla iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų
mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3
procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis
– iki 1014 eurų.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį
rengė įspėjamuosius streikus. Streikai planuoti ir sausį, tačiau
jų atsisakyta. Naujas derybų dėl streiko reikalavimų raundas
suplanuotas ateinantį trečiadienį.