Iš daugybės mažų gyvų eglučių sukurtai 17 metrų aukščio Kalėdų
puošmenos konstrukcijai išmontuoti prireikė krano ir būrio darbininkų
bei savanorių. Kol eglės visai neliks, kauniečiai dirbs dvi, o gal ir
daugiau dienų.
Kauno žaliaskarė buvo interaktyvi – pirmoji Kalėdų eglė šalyje, prijungta prie interneto.
Kauniečiai ir miesto svečiai prie jos rado įvairių interaktyvių, į
judesį reaguojančių objektų. Jie internetu buvo sujungti su eglės
žaislais, kurie aktyvuoti imdavo judėti.
Išmaniosios eglės dalies kūrėjai tikino, jog lankytojų aktyvumas
ir noras išmėginti siūlomas pramogas juos gerokai nustebino.
Žmonių iniciatyva interaktyvūs žaislai judėjo daugiau nei 600 tūkst.
kartų.
Ypač lankytojams patiko matyti, kaip sukosi pelėda, šoko balerina,
traukinio ratai, giedojo lakštingala ir mojavo Spragtukas.
Pamynus senovinio dviračio pedalus, pastatyto prie kalėdinės
žaliaskarės, atgydavo joje tupinti žaislinė pelėda. Ši pramoga tarp
lankytojų buvo populiariausia. Pelėda sukosi 171 tūkst. 950 kartų.
Traukinio rankena, kurią pajudinus sukosi traukinio ratai, buvo
pasukta 155 tūkst. 969 kartus. Eglės viduje palietus ir sušildžius tupintį paukštį,
lakštingalos giesmė pasigirdo 101 tūkst. 793 kartus.
„Nors būnant Rotušės aikštėje matėsi, jog dažnas kaunietis kuklinosi
į rankas paimti ant šalia eglės stovinčio pianino padėtą mikrofoną ir į
jį padainuoti taip raginant šokti baleriną, 99 tūkst. 305 žmonės
tai padaryti išdrįso “, – kalbėjo išmaniosios eglės dalies autorius Tomas Stasiukaitis.
Eglę puošiančios dekoracijos taip pat buvo valdomos kompiuteriais ir
išmaniaisiais telefonais iš bet kurio pasaulio kampelio. Pavyzdžiui,
Spragtuką internetu pamoti paskatino 12 tūkst. 31 žmogus.
Tūkstančiai žmonių pasinaudojo prie eglės įrengtu fotografuotis skirtu stendu.
Įgyvendinant šį projektą T.Stasiukaičiui teko išspręsti daugybę
techninių ir programinių rebusų.
„Eglutė buvo tiesiogiai prijungta prie interneto – tai suteikė
didžiules jos valdymo bei interaktyvumo galimybes, bet kėlė daug
sistemos saugumo, sudėtingos IT infrastruktūros realizavimo iššūkių.
Sistemoje buvo panaudota daug jutiklių, valdiklių, įvairios
elektronikos. Eglutę išmaniuoju telefonu buvo galima valdyti iš bet
kurios pasaulio vietos“, – kalbėjo T.Stasiukaitis.
Specialistas džiaugėsi, kad Kauno išmaniosios eglės nepavyko nulaužti
nei vėjui, nei programišiams. Tačiau Rotušės aikštėje buvusią įrangą
prižiūrintiems specialistams darbo kalėdiniu laikotarpiu netrūko.
„Tyčia ar ne, bet ne kartą buvo sulaužyti ar kitaip sugadinti žaislus
skatinę judėti įrenginiai: paukštis, arklys ir kiti. Vandalai kelis kartus nukirpo įrangos
laidus, dėl ko nesisuko kai kurie žaislai. Dėl atolydžio ir staigaus pašalimo buvo sustreikavęs traukinio
mechanizmas“, – pasakojo T.Stasiukaitis.
Pagrindinės eglutės autorė Jolanta Šmidtienė tikino, jog nupuoštos
eglės dekoracijos, lemputės ir kita įranga bus išvežta saugoti į
sandėlį Panemunėje, o eglišakiai – perdirbti.
„Eglė buvo papuošta maždaug 80–120 centimetrų dydžio nuo 5 iki 15
kilogramų sveriančiomis dekoracijomis, pagamintomis pagal senovinių
žaislų pavyzdžius. Jos bus supakuotos ir saugomos. Kita įranga taip pat
bus saugiai laikoma. Dalį jos greičiausiai bus galima panaudoti
puošiant naują eglę“, – įsitikinusi J.Šmidtienė.
Rotušės aikštę puošę angelai jau ruošiasi dalyvauti naujame menininkų
kuriamame projekte, kuris netrukus bus pristatytas visuomenei.