Anot jo, Prezidentė dar 2010-aisiais pastebėjusi tendenciją, kad bausmės nėra atgrasančios, pateikė BK pataisos, kur pasiūlė 10 kartų didinti bausme sunkiems nusikaltimams, bet Seimas šias baudas ryžosi didinti tik penkis kartus.
„Kontrabandų bylose žmonėms apsimoka rizikuoti, nes pelnai dideli, o baudos ne, tas pats ir su PVM grobstymu, išaiškėja tam tikras neadekvatumas. Kalbant apie Darbo partijos bylą, teismas vadovavosi 2006-ųjų metų teise, kuomet ir buvo pradėtas šis procesas, juk negalime įstatymų taikyti atgaline tvarka. Jei tai būtų vertinta pagal dabar galiojančius įstatimus, tai būtų bent penkis kartus didesnė bauda“, – kalbėjo M.Lingė.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad toks posūkis Darbo partijos byloje visuomenėje sukėlė diskusijas apie nebaudžiamumą, M.Lingė sakė: „Nusikaltėliai buvo įvardinti ir pripažinta, kad padarė nusikaltimą. Tai nebuvo išteisinimas, bet norėčiau susilaikyti nuo baudos dydžio vertinimo“, – sakė M.Lingė.
Kalbėdamas apie sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atsistatydinimą, M.Lingė teigė, kad priežasčių ne viena: „Susidarė kompleksas priežasčių, vienas jų – atvirumo valandėlė jūsų laidoje, spaudoje pasirodžiusi informacija dėl tam tikrų bylų, kaip kad Šiaulių ligoninės. Vertinant ministrės veiklą, pagiriamųjų žodžių dėl dalykinės ir kompetencijos pusės negalima rasti labai lengvai.
Primintas ir pažadas spręsti Vaiko raidos centro situaciją, kuomet, anot prezidentės patarėjo, ministrė nepateisino lūkesčių. „Turime susirūpinimo dėl psichikos sveikatos bangą, o kai paaiškėja, kad ministerijoje nėra tinkamo specialisto, jo tiesiog neliko po reformos“ – priekaištus R.Šalaševičiūtei bėrė M.Lingė.
Paklaustas, ar jau numatyta, kas pakeis R.Šalaševičiūtę ministro poste, pašnekovas sakė: „Iki Seimo rinkimų liko vos pusmetis, tad darbo, kai teikia kalbėti apie reformas ir formuoti užduotis sudėtinga. Socialdemokratai manau nesunkiai rast kandidatą, kuris atitiks skaidrumo ir kompetencijos kriterijus“, – kalbėjo M.Lingė.
