Komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius per komisijos
posėdį tvirtino, kad L.Nalivaikienė du kartus komisiją raštu
informavusi, jog inspekcija negavo Vilniaus miesto apylinkės teismo
2014 metų gruodžio 3 dienos nutarties, kuria pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės statyboms Vijūnėlės dvaro teritorijoje
Druskininkuose.
Tuo metu komisija iš „Lietuvos pašto“ ir Vilniaus apylinkės
teismo gavo duomenų, kad šios inspekcijos raštinės darbuotoja
priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus.
„Ir komisijai, ir man teigėte, kad tas dokumentas nėra gautas
(...). Jūs man asmeniškai melavote, kai buvau atvykęs pas jus ir
bandžiau išsireikalauti šį dokumentą. Gal galėtumėte
paaiškinti, ar tai yra elementarus nesusitvarkymas su pareigomis, ar
piktybiškas melavimas komisijai?“ – trečiadienį per komisijos
posėdį klausė V.Gailius.
„Jūs piktybiškai ir net raštu teikėte mums klaidinamą
informaciją“, – kartojo politikas. Jis priminė, kad melavimas ar informacijos nuslėpimas nuo
parlamentinį tyrimą atliekančios komisijos užtraukia
baudžiamąją atsakomybę.
L.Nalivaikienė tvirtino parlamentarams pateikusi tokią
informaciją, kokią jai pateikė pavaldiniai. Inspekcijos
informacinėje bazėje toks dokumentas neregistruotas. Ji neigė
sąmoningai melavusi parlamentinį tyrimą atliekančiai komisijai.
„Meluoti tikrai aš negalėjau, nes turėjau informaciją iš
darbuotojų, kad yra negauta, specialiai darbuotojai skambino į
teismą, kalbėjo su administracija, su raštine, raštinė
patvirtino, kad neišsiųsta. Kai prasidėjo šitas tyrimas, staiga
raštinės darbuotojai pradėjo nebekalbėti, negalėjo pateikti
informacijos. Dabar iš jūsų sužinojau, kad išsiųsta“, –
sakė inspekcijos vadovė.
Antikorupcijos komisija nutarė kreiptis į Aplinkos ministeriją,
kad ši atliktų tyrimą dėl galimo dokumento praradimo arba
nuslėpimo. V.Gailius neatmetė, kad dėl to bus kreipiamasi į
teisėsaugą.
Jo teigimu, ši teismo nutartis buvo svarbi, nes ji turėjo
sustabdyti statybas Vijūnėlės dvaro teritorijoje. Prokuratūra tuo
metu jau buvo kreipusis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iki
šiol ji siekia panaikinti teritorijos detalųjį planą,
negaliojančia pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį,
panaikinti statybos leidimą ir pašalinti neteisėtos statybos
pasekmes. Kai buvo priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo statyboms, jos buvo pradėtos, šiuo metu didžiulis
gyvenamasis namas baigiamas statyti.
„Jūs mūsų komisijoje aiškinote, kad nekontroliavote
(statybų – BNS), nes neturėjote informacijos ir nereagavote į
gyventojų pranešimus, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos
priemones, toliau vykdomos statybos“, – tvirtino Antikorupcijos
komisijos pirmininkas. L.Nalivaikienė pabrėžė, kad teismo nutarties dėl statybų
sustabdymo vykdymą privalėjo kontroliuoti ieškovas – Generalinė
prokuratūra. „Visus veiksmus, kas susiję su teismo nutarties vykdymu,
turėjo atlikti ieškovas – prokuratūra. Mums galėjo ir nesiųsti
tos nutarties“, – sakė Statybų inspekcijos vadovė.
Anot jos, sužinoję, kad statybos nesustabdytos, prokurorai
turėjo kreiptis į antstolius, jog nevykdomas teismo sprendimas, o
šie būtų nubaudę pažeidėjus. V.Gailius tokius žodžius įvertino kaip „elementarų vengimą
vykdyti savo pareigas“.
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių
nuomos punkto vietoje 2013 metais pradėtas statyti beveik 600
kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas
Vijūnėlės dvaru.
Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų
savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas
priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos
apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams
sutuoktiniams verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.
Anksčiau, 2011 metais, Druskininkų savivaldybė patvirtino
detalųjį planą, kuriuo sujungė buvusio rekreacinio pastato –
valčių nuomos punkto, rekreacinės paskirties žemės sklypą su
Vijūnėlės parko teritorijos sklypu, kartu pakeisdama pastato
žemės naudojimo paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją.
Vilniaus apylinkės teismas rugsėjo pabaigoje atmetė
prokuratūros skundą dėl statybų Vijūnėlės dvaro teritorijoje.
Ši nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui.