Trys Seimo nariai socialdemokratai užregistravo atitinkamas
įstatymų pataisas, kad lapkričio 2-ojo – Mirusiųjų atminimo
(Vėlinių) diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo ir
įrašyta į Darbo kodeksą prie šventinių dienų.
„Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką
mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir
šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į
atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų,
susitikti su giminėmis.
2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu
savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė
šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl
turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės
tradicijas“, – projekto aiškinamajame rašte teigia jo autoriai
Edmundas Jonyla, Alma Monkauskaitė ir Edvardas Žakaris.
Anot jų, Vėlinių negali pakeisti religinė Visų Šventųjų
diena, švenčiama lapkričio 1-ąją, ji skirta pagerbti
šventuosius, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo
atskiros dienos.
„Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su
kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu
laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena.
Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos
vietose esančius kapus, ypač dėl sumažėjusių galimybių
pasinaudoti visuomeniniu transportu, šiais sunkmečio metais
kursuojančiu labai retai“, – įsitikinę parlamentarai.
Jie pripažįsta, kad jų pasiūlymui įgyvendinti reikės
papildomų biudžeto lėšų, bet nenurodo kiek.
Socialdemokratai suskaičiavo, kad Lietuva šiuo metu turi 15
švenčių dienų, tačiau iš jų trys šventės būna tik
sekmadieniais: Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos.
Skaičiuojant be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva
kasmet turi 12 švenčių dienų.
Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių
sekmadienių ir šeštadienių turi Austrija, Belgija, Čekija,
Latvija, Lenkija ir Slovėnija, daugiau – Kipras (16 dienų),
Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15), Prancūzija (14),
Portugalija (13 nacionalinių ir dar 4 šventės atskiruose
regionuose), Kroatija (13), Ispanija (13 ir dar 17 švenčių
regionuose), Jungtinė Karalystė (8 ir 36 šventės regionuose),
Liuksemburgas (11 ir 2 regionuose), Islandija (12 ir 2 šventiniai
pusdieniai), Bulgarija (11 ir 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija (9
ir 7 šventės regionuose).
Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir
šeštadienių turi Suomija, Italija ir Graikija (po 11), Estija,
Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir Vengrija (po 10), Airija (9 ir 1
regione), Danija ir Rumunija (po 9).
Įrašyti Vėlines į šventinių dienų sąrašą Seimui siūloma
ne pirmą kartą. 2014 metų gegužę parlamentas tokį projektą
atmetė. Neigiamą poziciją buvo išsakiusi ir Vyriausybė. Tuomet
motyvuota, kad Lietuva šventinių dienų turi daugiau už Europos
Sąjungos vidurkį, be to, atsiradus daugiau nedarbo dienų,
sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir panašiai.