Po apklausos ministras atėjo lengvai įraudęs ir teigė, kad jaučiasi normaliai. Ministras priminė, kad turi neliečiamumą kaip Vyriausybės narys, tačiau galima jį nesunkiai panaikinti Seimo sprendimu. K.Trečiokas taip pat prisipažino, kad jo tėtis buvo politinis kalinys ir dešimt metų neteisėtai kalėjo, todėl esą gali būti taip, kad ir jį „patarkuos“.
Ministras yra specialusis liudytojas. Šis statusas suteikiamas asmeniui, jei byloje yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, tačiau šių duomenų nepakanka įtarimams pateikti.
Apklausa tarp šešių akių
Apklausoje dalyvavo du STT tyrėjai ir ministras. Pats K.Trečiokas aplinkinių buvo raginamas pasikviesti advokatą, tačiau jo atsisakė.
„Malonumo iš tokių dalykų sunku išspausti. Toks darbas – „show must go on“. Šou tęsiasi. Akivaizdu, bent man ir, manau, tyrėjams, kad tai nėra joks nusikaltimas. Bet kas prašė ar neprašė, esu garsiai jau pasakęs. Sprendimo priėmimo metu nežinojau ir tik vėliau sužinojau apie Vijūnėlę. Teisiniu požiūriu padaryti sprendimą greitai nėra joks nusikaltimas. Tai išpūstas nusikaltimas norint pakenkti socialdemokratams. Čia audra stiklinėje“, – penktadienį teigė ministras K.Trečiokas.
Iš pradžių ministras tvirtino, kad su premjeru nekalbėjo, bet vėliau persigalvojo. Esą buvo pokalbis per premjero atostogas, bet jis priekaištų neturėjo. Paklaustas apie pasitraukimą, ministras teigė, kad i nemato jokios savo kaltės. „Apie tokią galimybę svarstau nuo pirmos darbo dienos. Dažnai labai sunku ir galvoju: velnias nešė mane į tą galerą“, – šyptelėjo ministras.
Ministras mano, kad jų parengtas taisymas teismo sprendimui įtakos neturėjo. „Teismas pasakė, kad tas sprendimas buvo tik kaip papildomas motyvas. Prokuroras Antikorupcijos komisijoje pasakė, kad tai visiškai nenulėmė teismo sprendimo.“
Klaidingai nurodė datą
Paklaustas, kaip vertina ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto prisipažinimą, jog nutarimą jis parengė per dieną gavęs žodinį kanclerio pavedimą, ministras aiškino, kad tai normalu.
„Normalu, kad tokį paprastą dalyką suderinti galima pavesti ir žodžiu. Paprastai, jeigu sprendimas sudėtingas, kancleris taip nesielgia, steigiame darbo grupę. Bet tais atvejais, kai yra vieno sakinio sprendimas, manau, kad pakanka pavesti departamento direktoriui parengti. Tada jis pateikė nutarimą ministrui, dar ministras padarė klaidą ir pasirašė 23 dieną, o užrašė 22. Klysti žmogiška, suklydau.“
Ministras paneigė, kad nutarimas buvo rengtas per naktį sakydamas, jog padarė „žmogišką klaidą“ nurodydamas, jog dokumentas patvirtintas 22, o ne 23 dieną.
Ar skubino priėmimą?
Pasak ministro, pasenusius dalykus, kaip ir šį nutarimą, reikėjo keisti. „A.Kubiliaus Vyriausybė keitė. Jau šita Vyriausybė keitė keturis ar penkis kartus ir tikslino straipsnius. Atėjo eilė ir šitam. Ūkio ministeriją, regis, pasiūlė gegužės mėnesį, kad šis (nutarimas. – Red.) niekam nereikalingas. Visi sutiko, kad tai keistas apribojimas. Paskui pasiaiškinau, kad liečia per 24 tūkst. sklypų. Tokiu atveju žinoti, ar kas nors turi kokių teisinių ginčių ar ne, būtų sudėtinga.
Kalbėti apie skubą nėra logikos. Juk tik vienas sakinys – ar jį reikia dar dvi savaites kažkur laikyti, kad įsisąmonintų? Galų gale yra derinimai ir kanceliarija, kuri sprendžia“, – teigė K.Trečiokas.
Žurnalistai paklausė, kodėl Ričardas Malinauskas taip skubėjo. „Klausimas R.Malinauskui, aš nesuprantu. Ne aš, o Vyriausybė priėmė sprendimą. Nutarimas yra rengiamas, atiduodamas, suderinamas ir priimamas arba ne. Ministro čia įtaka labai nedidelė, nebent jis gali paspartini. Aš šito konkrečiai nespartinau. Bet bendrai paėmus, aš visus spartinu ir stengiuosi, kad nutarimai kuo greičiau nueitų. Todėl, kad Aplinkos ministerija yra trejetuke tarp rengiančių daugiausia teisės aktų. Jei priimtas, atiduodu Vyriausybei, o Vyriausybės kancleris sprendžia toliau.“
Kiek R.Malinausko skambutis turėjo įtakos? „Jokio skambučio ir jokios įtakos nepasakosiu. Jei žinote daugiau už mane, tai neklauskite. Esu sakęs, kad jis yra skambinęs. R.Malinausko čia nekaltinu. Jį asmeniškai pažįstu tik iš oficialių dalykų.“
Artėja premjero ir mero eilė
Vėliau šiame tyrime taip pat bus apklausti ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Premjeras bus apklausiamas kaip liudytojas, kai grįš iš atostogų, R.Malinauskas – kaip specialusis liudytojas. Premjeras dar anksčiau tvirtino, kad Vyriausybės nutarimo projektas buvo rengtas, derintas ir priimtas skaidriai.
Naujienų portalas „delfi.lt“ rašė, kad pernai rugsėjo 23 dieną Vyriausybė skubiai priėmė nutarimą, kuriuo buvo panaikintas nuo 1992 metų galiojęs nutarimo skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas.
Šis staigus Vyriausybės sprendimas, anot portalo, tapo papildomu motyvu Vilniaus apylinkės teismui rugsėjo pabaigoje priimti palankų sprendimą dėl statybų Druskininkų Vijūnėlės dvaro teritorijoje. Pernai lapkritį apylinkės teismo verdiktas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Vyriausybės nutarimas, iš kurio buvo išimtas visas skirsnis „Kurortų apsaugos zonos“, parengtas rugsėjo 22 dieną, o kitą dieną pateiktas Vyriausybei ir priimtas. Rugsėjo 22 dieną Druskininkuose lankėsi premjeras A.Butkevičius. Šio kurorto savivaldybei vadovauja socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Nutarimo projektą rengė Aplinkos ministerijos specialistai.
