„(Perkeliamų pabėgėlių) skaičiai nepaprastai maži ir jeigu
tokiais tempais viskas vyks, ir čia ne tik apie Lietuvą kalbu, tai
bus sunku ir netgi tas turimas kvotas įvykdyti“, – BNS sakė
R.Vaitkus.
Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje BNS informavo,
kad pagal ES vykdomą perkėlimo programą į kitas Sąjungos šalis
iš Italijos iki šiol buvo perkelti 279 pabėgėliai, iš Graikijos –
202 žmonės. Iš Vengrijos kol kas nebuvo perkeltas nei vienas
pabėgėlis. Tuo metu Europos Sąjunga yra sutarusi per dvejus metus
nuo 2016-ųjų perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.
Vicekanclerio teigimu, pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą
užtrunka ir dėl atskiros šalies vykdomos patikrinimo procedūros.
Lietuva pagal ES programą yra priėmusi vieną keturių asmenų
pabėgėlių šeimą, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti
1105 žmones.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, kad
pagrindinė lėto pabėgėlių perkėlimo priežastis yra vis dar per
dideli migrantų į Europą srautai, kurių pačios Graikija, Italija
ir Vengrija negali visiškai kontroliuoti.
„Srautai yra per dideli – atskiros šalys ir negali suvaldyti
tų srautų. Mano nuomone, to padaryti joms vienoms yra neįmanoma,
kai pabėgėlių skaičius siekia 5 – 10 tūkst. migrantų per
dieną“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, dėl per didelių migrantų srautų tų šalių
migracijos pareigūnai nespėja registruoti visų atvykstančiųjų.
Be to, prieglobsčio prašytojai Europos Sąjungoje turi judėjimo
laisvę ir todėl neretai pasitaiko „dingstančių pabėgėlių“,
pasakojo E.Jankevičius.
Viceministro nuomone, visos Europos Sąjungos šalys turi
prisidėti prie pabėgėlių srautų valdymo, jų registravimo ir
kontrolės. Pasak jo, Europos Sąjunga turi skirti daugiau finansinės
paramos Artimųjų Rytų regiono šalims, kad šios galėtų suteikti
prieglobstį didesniam pabėgėlių skaičiui.