Čia Vilniaus gyventojų vardu paskelbtas kreipimasis į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių. Pradėti registruoti parašai gyventojų, nepritariančių bendrovės „Ritualas“ sumanymui Olandų gatvėje, Pavilnių parko ir arti gyvenamųjų kvartalų esančioje teritorijoje deginti palaikus.
Per metus manoma sudeginti apie 2 tūkst. palaikų.
„Krematoriumo veikla Pavilnių regioniniame parke prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Numatomas krematoriumas taip pat yra istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje. Iš Poveikio aplinkai vertinimo programos matyti, kad vykdant statybos darbus bus didelė invazija į gruntą, deginimo įrenginys skleis teršalus į aplinkos orą. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2009 metais, krematoriumas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2016-01-15 raštu prašo Vilniaus miesto savivaldybės mero krematoriumą įrengti ne regioniniame parke, jo draustinyje, o kitoje vietoje.
Vilniaus miesto švietimo įstaigų ir bendruomenių atstovai raštu atsakingoms institucijoms nurodė, kad kategoriškai prieštarauja krematoriumo įrengimui Olandų g. 22. Kartu nurodo, kad artimiausi gyvenamieji namai yra tik už 185 metrų nuo numatomo statyti krematoriumo, vaikų darželio-lopšelio bei kitos švietimo ir sveikatos įstaigos nutolusios vos kelis šimtus metrų. Pramonės objektas – krematoriumas – tikrai nėra tinkamas pastatas šalia ugdymo ir sveikatos įstaigų“, – teigiama pareiškime, kurį kaip gyventojų atstovė pasirašė A.Zuokienė.
Po juo pradėjo pasirašinėti ir kiti vilniečiai.
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) bendrovės „Ritualas“ prašymu pradėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą dėl kremavimo įranginių statybos Olandų gatvėje. Patvirtinus programą organizatoriui sudaromos visos teisinės ir faktinės galimybės statyti krematoriumą pačiame Vilniaus centre.
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros komitetas buvo parengęs rezoliuciją, skelbiančią, jog PAV procedūra stabdoma, pasinaudojant aplinkosaugos įstatymo punktu, leidžiančiu stapdyti poveikio aplinkai vertinimą jam neįsibėgėjus.
Praėjusį trečiadienį rezoliuciją, kad PAV procesas dėl krematoriumo stabdomas, Vilniaus miesto tarybai ketino pateikti tarybos narys, buvęs meras Artūras Zuokas. Tačiau šis klausimas valdančiosios daugumos iniciatyva buvo atidėtas.
„Rezoliucija neužkirstų kelio krematoriumo statyboms, nes yra neįpareigojantis dokumentas, todėl taryba turi parengti kitą dokumentą,“ – komentuodamas tarybos sprendimą sakė R.Šimašius.
Tačiau A.Zuokas tvirtino įžvelgiantis neskaidrius politikų žaidimus, siekiant trūks plyš „prastumti“ krematoriumo miesto centre projektą.
Jis siūlė, kad miesto vadovai parengtų atvirą konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visos įmonės, o vietą krematoriumui parinktų miestas.
„Tai būtų sąžiningas požiūris. Baisiausia, kad čia matau neskaidrų susitarimą. Nes interesų grupės dar prieš metus klausė mūsų komandos nuomonės ir mes tvirtai pasakėme, kad jokių kremavimo paslaugų tokioje miesto vietoje negali būti“, – teigė buvęs Vilniaus meras.
Portalo lrytas.lt žiniomis, kremavimo linijos Olandų gatvėje statyba suinteresuoti asmenys stengiasi daryti poveikį Vilniaus miesto valdančiajai daugumai, ypač liberalams.
Galimai ši lobistinė veikla ir lėmė, kad trečiadienį miesto tarybos posėdžio metu baimė dėl krematoriumo šmėklos Vilniaus centre nebuvo išsklaidyta.
Meras R.Šimašius pažadėjo, kad šis klausimas bus svarstomas taryboje vasario pabaigoje. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, projekto rengėjai privalo gauti savivaldybės administracijos pritarimą, bet tvirtino, jog pareiškimas nepritarti poveikio aplinkos vertinimo procedūrai esmės nepakeistų.
Sostinės meras ramino, sakydamas, jog prieš vilniečių valią kremavimo įranga Olandų gatvėje tikrai nebus statoma.
„Be vilniečių pritarimo niekas nebus daroma. Svarbiausias klausimas – ar vilniečiams reikia, ar būtų patogiau, kad krematoriumas būtų arčiau Vilniaus. Tam reikia ne beprasmių rezoliucijų, o konkrečių veiksmų, kurių jau imtasi“, – tvirtino R.Šimašius.
Meras įpareigojo kolumbariumų Vilniaus miesto Antakalnio, Karveliškių ir Sudervės kapinėse projekto koordinavimo darbo grupę spręsti ir krematoriumo Vilniaus mieste klausimą. R.Šimašiaus nuomone, vadovaujantis savivaldos įstatymu, reikėtų organizuoti gyventojų apklausą šiuo klausimu.
Tačiau netoli Olandų gatvės laidojimo namų gyvenantys vilniečiai, tarp kurių yra žinomų žmonių, raminamais miesto valdžios žodžiais abejoja.
„Gal bus taip, kaip tokiais atvejais būna – dėl akių sustabdys poveikio aplinkai vertinimą, o vėliau patyliukais gerai pateptas valdininkas parašys teigiamą išvadą ir gyvensime šalia krematoriumo“, – būgštavo Filaretų gatvėje gyvenantis praeityje žymus lenktynininkas Eugenijus Tumalevičius.
Praėjusio trečiadienio Vilniaus tarybos posėdis parodė, kad tokie būgštavimai ne be pagrindo – krematoriumo projektas Olandų gatvėje Vilniaus savivaldybei bandomas įpiršti jau jau ne pirmus metus.
Bendrovės „Ritualas“ atstovai tvirtino, jog Olandų gatvėje būtų statomas ne krematoriumas, o tik kremavimo linija Vilniaus laidojimo namuose. Numatomas maksimalus įrangos pajėgumas – iki 8 kremavimų per dieną – arba iki 2 tūkst. kremavimų per metus.
Ritualinių paslaugų verslininkai tikino, kad jokio žalingo poveikio gamtai ir aplinkiniams gyventojams nebus – esą įranga su išmetamųjų dujų valymo ir filtravimo technologija atitinka aukščiausius pasaulinius saugos ir efektyvumo standartus bei griežčiausius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimus. Galutiniame etape į aplinką patenka visiškai išvalytas oras.
Jau 5 metus pramoninėje zonoje, toli nuo gyvenamųjų kvartalų veikiančio Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas abejojo, ar deginti palaikus Vilniaus centre yra geras sumanymas.
„Šiuolaikinės technologijos iš tiesų padeda atlikti kremavimo darbus palyginti saugiai, nedarant žalos aplinkai. Tačiau net kokybiška technologija gali sugesti. Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, iššaukiančių avarijas. Pas mus irgi taip buvo nutikę.
Avarijos atveju viskas, kad dega krosnyje, per kaminą pasipila į aplinką. Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių.
Jei tokioje vietoje kaip Olandų gatvė atsirastų krematoriumas – tai gedimo, avarijos atveju teršalai turbūt nusėstų ant Užupio, kuris išsidėstęs žemoje vietoje, ir šiaip jau kenčia dėl kietųjų dalelių atakų“, – savo nuomonę portalui lrytas.lt ir „Sostinei“ išdėstė V.Labanauskas.
