Tačiau geoterminio SPA steigimas uostamiestyje įstrigo Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui kelerius metus atsisakius derinti gręžinio sanitarinę apsaugos zoną. Pasak bendrovės „Geoterma“ direktoriaus Sigito Petrausko, projektas pakliuvo į biurokratines pinkles.
„Negalime naudoti itin kokybiško, unikalių savybių turinčio geoterminio vandens vien dėl to, kad teisės aktai nenumato atvejų, kai naudojamas vanduo iš giluminių gręžinių, esančių po gamybos objektų sanitarinės apsaugos zonos ribomis. Turime visus įrodymus, kad mineralinis vanduo kokybiškas, tinkamas žmonių sveikatai gerinti, tačiau į tuos faktus atsakingos institucijos nekreipia dėmesio“, – sakė S. Petrauskas.
Antradienį „Geoterma“ kartu su Klaipėdos savivaldybės atstovais valstybinėms institucijoms pateikė teisės aktų projektus, kurie panaikintų netobulą geoterminio vandens naudojimo tvarką ir leistų jį pasitelkti sanatoriniam gydymui bei visuomenės gerovei. Teisės aktų projektai įteikti aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovui Rimantui Jonui Pilipavičiui.
Projektuose siūloma aiškiau reglamentuoti geoterminio ir mineralinio vandens naudojimo tvarką, priimti atitinkamus teisės aktus, šią tvarką suderinti su Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, taip sudarant galimybę panaudoti geoterminius vandens išteklius jiems esant gamybinių objektų sanitarinėje apsaugos zonoje.
Anot „Geotermos“ atstovų, Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba jau rengia medžiagą suteikti bendrovei leidimą ir pasirašyti naudojimo sutartį mineralinio vandens išteklių naudojimui sveikatinimo tikslams, nes vien apsaugos zonos nebuvimas neužkerta kelio panaudoti vandenį pagal paskirtį.
