Atrodytų – duok kvailiui kelią. Jei žmonės nori gyventi savo pačių neišmanymo tamsoje, tegu. Tačiau toks fatalizmas turi vieną pavojingą niuansą.
Žmonės, kurie mėgaujasi tokiais proto užtemimais, beveik niekada nėra patenkinti jų tamsoje sėdėdami vieni.
„Supertėveliai“, kurių neegzistuojanti pagarba mokslui yra atvirkščiai proporcinga įsitikinimui savo pažiūrų teisingumu, sąmoningai neskiepija ne savęs, jie neskiepija savo vaikų. Jie ne tik savo, bet ir savo kūdikių ligas bando „atmelsti“, užuot vykę į ligonines, taip neretai savo vaikus pasmerkdami agonijai ir mirčiai.
Gamtos mokslų „mokytojai“, kurie niekaip negali suvokti, kad „bendras protėvis“ nereiškia, jog kažkada visos beždžionės tiesiog pavirto žmonėmis, kreacionizmo nesąmonių vietoj evoliucijos teorijos moko ne save, o kitų žmonių vaikus.
Beraščiai įstatymų leidėjai ir komitetų nariai, įtraukiantys pilnus pseudomokslinių pezalų vadovėlius į mokymo programas, žlugdo ne savo, bet kitų žmonių atžalų išsilavinimą. Suteikdami galios ir dėmesio tokiems žmonėms, rizikuojame sukurti ištisas protiškai iškastruotas kartas, pasmerktas regresui dėl jų tėvų atsilikimo ir aplinkinių abejingumo.
Kad ir kaip atrodytų keista, didžiausias antiintelektualizmo bastionas tarp išsivysčiusių šalių yra būtent JAV – didžiausia pasaulio ekonomika ir stipriausia karinė galia.
Atrodo, tai turėtų prieštarauti paprasčiausiai intuicijai: šalyje, davusioje milžinišką impulsą žmogaus genomo projektui, iššifravusiam žmogaus genetinį kodą, beveik pusė gyventojų atmeta evoliucijos teoriją.
„Apple“, „Microsoft“, NASA ir daugelio kitų su mokslinėmis inovacijomis ir žmonių pažinimu susijusių vardų tėvynė, kurioje 4 iš 10 apklaustųjų mano, kad Žemei tėra mažiau nei 10000 metų.
Žvelgiant iš šalies gali pasirodyti, kad nemaža dalis JAV piliečių tiesiog sėdi tamsuoliškumo vežime, į kurį net nėra pakinkyti pasaulio mokslą į priekį traukiantys arkliai, ir jie vis viena yra patenkinti tuo, kur važiuoja, nors iš tiesų stovi vietoje (arba kartais net rieda atgal).
Deja, tai tik dar kartą patvirtina, kad ir patys didžiausi kolosai gali stovėti ant molinių kojų.
Galime tik džiaugtis, kad ši mada Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, yra gerokai aplaužytais ragais. Tačiau ji tikrai turi aršių advokatų ir bando kelti savo tuščią galvą.
Viena geriausių vakcinų prieš jos plitimą yra paprasčiausias kokybiškas švietimas – ypač ne tiek vienoje srityje, bet ir apie mokslo kultūrą ir jo metodus apskritai.
O jei atsiras tinginčių bent jau šiek tiek pasivarginti dėl šito, tuomet būkite geri – turėkite pakankamai pagarbos mokslui ir sau patiems, ir netrukdykite žmonėms dirbti savo darbo. Juk kartais geriau patylėti ir sudaryti neišmanėlio įvaizdį, negu praverti burną ir išsklaidyti visas abejones.
