Prieš projektą statyti krematoriumą Olandų gatvėje pasisakė ne tik aplinkiniai gyventojai ir gamtosaugininkai – nuostabos neslėpė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Jos pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad Vilniaus laidojimo namai, kuriuose ketinama deginti palaikus, faktiškai stovi pačiame senųjų žydų kapinių centre.
Tik keistas sutapimas
Praėjusią savaitę meras Remigijus Šimašius iš sostinės tarybos tribūnos pareiškė, kad „Be vilniečių pritarimo niekas nebus daroma“. Bet jau praėjusį penktadienį, vasario 5 dieną Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pasirašė įsakymą, kuriuo Vilniaus laidojimo namus nuomojančiai įmonei „Ritualas“ sklype Olandų g.22 įteisinama komercinė veikla.
Tiesa, Vilniaus savivaldybė tikino, jog tai formalumas, nesusijęs su krematoriumo klausimu. Tai esą tik sutapimas, kad formaliai įteisinama faktiškai vykdyta komercinė veikla kaip tik tuo metu, kai dėl palaikų deginimo Olandų gatvėje įsiplieskė diskusijos.
„Komercinę veiklą „Ritualas“ vykdo jau nuo 1999-ųjų, kai tapo laidojimo namų nuomininku“, – aiškino Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė, – „tik pagal ano meto įstatymus nebuvo nurodoma sklypo paskirtis. Dabar tik komercinė paskirtis įrašoma į registrų duomenis. Ne tik „Ritualas“, ir daugiau įmonių, sidariusių nuomos sutarris su savivaldybe kreipėsi, kad būtų pakeisti sklypų paskirties duomenys“.
Savivaldybės atstovai tikino, kad su kremavimo įrangos statyba tai neturi nieko bendro – esą, tik sutapimas.
Sutapimas iš tiesų keistas -įsakymas, leidžiantis komercinę veiklą Olandų g.22 pasirašytas praėjus vos dviem dienom po to, kai Vilniaus miesto tarybos posėdyje buvo atsisakyta stabdyti POV procedūrą dėl palaikų deginimo įrenginių statybos laidojimo namuose.
Procedūros nesustabdė
Praėjusį trečiadienį rezoliuciją, kad PAV procesas dėl krematoriumo stabdomas, Vilniaus miesto tarybai ketino pateikti tarybos narys, buvęs meras Artūras Zuokas. Tačiau šis klausimas valdančiosios daugumos iniciatyva buvo atidėtas.
„Rezoliucija neužkirstų kelio krematoriumo statyboms, nes yra neįpareigojantis dokumentas, todėl taryba turi parengti kitą dokumentą,“ – komentuodamas tarybos sprendimą sakė R.Šimašius.
Daugėjant sutapimų, sujudo arti laidojimo namų esančių įstaigų atstovai ir aplinikinių namų gyventojai, sunerimę, kad krematoriumo miesto centre projektą beatodairiškai stumia į priekį interesų grupės, turinčios įtaką Vilniaus valdančiajai koalicijai, ypač liberalams.
Arti Vilniaus laidojimo namų taip pat – gyvenamieji namai, švietimo ir kultūros įstaigos: internatinė kurčiųjų mokykla, Užupio gimnazija, Petro Vileišio progimnazija, Filaretų pradinė mokykla, vaikų darželis „Užupiukas“, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Technikos fakultetas.
Šiose įstaigose ir Olandų, Filaretų gatvių daugiabučiuose jau platinama protesto peticija, kurioje nurodoma, kad planuojama statyti kremavimo įranga neatitinka sanitarinių normų, yra per arti gyvenamųjų kvartalų, esančių tik 185 metrų nuo numatomo statyti krematoriumo, vaikų darželio-lopšelio bei kitos švietimo ir sveikatos įstaigos nutolusios vos kelis šimtus metrų.
Svarbu ne tik įstatymas, bet ir moralė
Peticijoje nurodyta, kad Vilniaus laidojimo namai yra jautrioje zonoje, Pavilnių ir Verkių regioninio parko ir Lyglaukių geomorfologinio draustinio teritorijoje.
„Ritualo“ planuose – 2 tūkst. kremavimų per metus, projekto kritikų nuomone, tai sukeltų ir transporto spūsčių problemą, nes Olandų gatvės atkarpa nuo Antakalnio žiedo iki laidojimo namų – siaura. Be kita ko, šioje gatvės atkarpoje jau pradėtas statyti daugiabutis.
Glumina ir faktas, kad kremavimo paslaugos būtų teikiamos Vilniaus laidojimo namuose, stovinčiuose senųjų žydų kapinių teirtorijoje.
Kaip turėtų jaustis žydai – vietiniai ir atvykę iš užsienio turistai – patyrę, jog žydų kapinėse statoma holokausto siaubą primenantis, nors ir netiesiogiai, palaikų deginimo įrenginys?
„Taip gal ir nenusižengiama įstatymui. Bet svarbu žiūrėti ne tik formalaus įstatymo, bet ir žmoniškumo. Krematoriumas žydų kapinėse – tai peržengia moralės ribas“, – piktinosi Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė F.Kukliansky.
Nors mirusieji Olandų kapinėse nelaidojami jau nuo XIX amžiaus, F.Kukliansky teigė, kad žydams nėra buvusių kapinių – jos bet kuriuo atveju išlieka šventa, gerbtina vieta. Judėjų religija taip pat draudžia deginti ar kitaip naikinti mirusiųjų kūnus, nes tikima į numirusiųjų prisikėlimą atėjus mesijui.
Žydų bendruomenė nepritars
„Nemanau, kad čia būta tyčinio sumanymo, matyt, verslininkams patogu krepmuoti palaikus laidojimo namuose. Įtartinai sparčiai sutumiamas šis projektas. Bet deginti palaikus tokioje vietoje – nežmoniška kvailystė. Nežinau, ar reikės mūsų bendruomenės sutikimo, parašų. Aš tikrai nepasirašysiu sutikimo žydų kapinėse statyti krematoriumo“, – tvirtino F.Kukliansky.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą tam, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir leidžiama palaikų deginimo įrangos statyba Olandų gatvėje, reikalingos Valstybinės saugotinų teritorijų tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Paveldo departamento ir kitų institucijų išvados.
Taip pat buvo privalu atlikti ir gyventojų apklausą – ji atlikta, tik labai savotiškai – Aplinkos apsaugos agentūroje paskelbta praėjusių metų gruodžio 17-ąją, ir paskelbtas trumpas laikas, 10 dienų, atsiųsti pastabas ir pageidavimus.
Žadėjo atsiklausti vilniečių
Praėjusią savaitę Vilniaus meras R.Šimašius patikino, kad gyventojai bus dar kartą apklausti ir į jų nuomonę atsižvelgta.
Meras įpareigojo kolumbariumų Vilniaus miesto Antakalnio, Karveliškių ir Sudervės kapinėse projekto koordinavimo darbo grupę spręsti ir krematoriumo Vilniaus mieste klausimą.
Bendrovės „Ritualas“ atstovai tvirtino, jog Olandų gatvėje būtų statomas ne krematoriumas, o tik kremavimo linija Vilniaus laidojimo namuose. Numatomas maksimalus įrangos pajėgumas – iki 8 kremavimų per dieną – arba iki 2 tūkst. per metus.
Ritualinių paslaugų verslininkai tikino, kad jokio žalingo poveikio gamtai ir aplinkiniams gyventojams nebus – esą įranga su išmetamųjų dujų valymo ir filtravimo technologija atitinka aukščiausius pasaulinius saugos ir efektyvumo standartus bei griežčiausius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimus. Galutiniame etape į aplinką patenka visiškai išvalytas oras.
