Pirmas į pašlovintųjų gretas pateko buvęs Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis. 69 metų profesoriui habil. dr. neseniai suteiktas rektoriaus emerito vardas „už nuopelnus Universitetui ir jo plėtrai“.
Senato sprendimas sukėlė tikrą audrą, nes dvi kadencijas Šiaulių universitetui vadovavęs V.Laurutis yra ne tik šlovinamas.
Nemaža dalis mokslininkų jį vardina ir Universiteto duobkasiu, nes šio rektoriaus iniciatyva buvo masiškai perkami pastatai.
Dabar pastatai yra didžiausia girnapusė ant toli gražu ne geriausius laikus išgyvenančio Universiteto kaklo. Mat studentų sumažėjo kelis kartus, o ištuštėjusius pastatus išlaikyti reikia.
Būtent V.Lauručio vadovavimo laikais buvo nuvertintas darbuotojų indėlis į mokslą – pradėta nebemokėti priedų dėstytojams už kvalifikaciją.
Tiesa, suklestėjo lojaliųjų ratas, su kuriuo V.Laurutis važinėjo po pasaulį. Tam netgi buvo įkurtas proginis ansamblėlis „Dagilis“, kurio nariai trypė klumpakojį ir egzotiškajame Tailande.
Iš rektoriaus, prorektoriaus, dekanų, direktorių ir kitų paklusniųjų suburtas kolektyvas per trejus metus dukart koncertavo vietinei publikai, bet leido sau išvykti į trejas gastroles užsienyje. 14 išrinktųjų išvyka į Tailandą patuštino Universiteto kasą beveik 16 tūkstančių eurų.
Kita vertus, ir pats V.Laurutis viešai yra prisipažinęs, kad klaidų būta. Praėjusį rudenį iš Senato pirmininkų pasitraukęs profesorius paatviravo, jog „investicijos ne ten buvo sudėtos – į pastatus, bet ne į dėstytojų, mokslininkų kvalifikaciją“.
Tačiau tai nesukliudė nominuoti V.Laurutį rektoriumi emeritu. Nemaloniai nustebusiai Universiteto bendruomenei beliko guostis, kad pragiedrulių dar yra – Senatas šį sprendimą patvirtino ne vienbalsiai. Įkandin Šiaulių universiteto akibrokštą prieš kelias dienas pateikė Šiaulių apygardos teismas.
Į rekonstruotą pastatą Dvaro gatvėje sugrįžęs kolektyvas nusprendė įamžinti du asmenis – Peliksą Bugailiškį (1883-1965) ir Vaclovą Birbilą (1936-2014).
1922-1936 m. šiuose rūmuose dirbusio pirmojo Lietuvos taikos teisėjo, „Aušros“ muziejaus įkūrėjo, Lietuvos kraštotyros ir muziejininkystės sąjūdžio organizatoriaus P.Bugailiškio nuopelnai nekelia abejonių niekam. Daugiau nei akivaizdu – surasti vertesnį įamžinti nepavyktų.
Tačiau įminti teisėjo V.A.Birbilo garbinimo priežastį – sunki užduotis.
Taip, jis labai ilgai dirbo šiame teisme – nuo pat gūdžių sovietinių 1970-ųjų. Taip, jis buvo ilgametis teismo pirmininkas, kuriam teko garbė tapti ir pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Šiaulių apygardos teismo vadovu.
Kodėl V.Birbilą nutarta pagerbti, nors niekas iki pat šiol nenuplovė dėmės nuo šio teisėjo mantijos?
Dėl Šiaulių apygardos teismo pirmininko aplaidumo kalėjime buvo atsidūręs ne vienas naminio alaus mėgėjas, o skandalingosios alaus bylos sukėlė didžiulį atgarsį visoje šalyje.
2001 m. kilus skandalui dėl įkalintų aludarių ir alaus pirkėjų paaiškėjo skandalingas faktas. Aukščiausiasis teismas buvo informavęs V.Birbilą, kad alus nėra priskiriamas prie stipriųjų alkoholinių gėrimų, bet Šiaulių apygardos teismo pirmininkas šia informacija nepasidalijo su jam pavaldžiais apylinkės teismais.
Todėl dvejiems metams nelaisvės Pakruojyje buvo nuteistas statinaitę naminio alaus nusipirkęs pakruojietis, o už grotų atsidūrė dar būrelis aludarių.
Absurdišką situaciją aprašius „Lietuvos rytui“, kilo didžiulis skandalas, o sveikam protui prieštaraujantys sprendimai buvo skubiai panaikinti.
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V.Birbilas tada teįstengė pasiteisinti, kad laiško siuntimas kainuoja 3-5 litus, o apygardoje yra dešimt teismų. Todėl siuntinėti Aukščiausiojo teismo išaiškinimą buvo pernelyg didelė finansinė našta.
Tūpsnių prieš vadovus mėgėjams vertėtų atidžiai apsidairyti aplink – yra ir daugiau gerbtinų kandidatų.
Štai Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius 67 metų Petras Simavičius ne kartą buvo nesėkmingai brukamas į Šiaulių miesto garbės piliečius. Mieste kalbama, kad tapti šio klubo nariu yra ir buvo didžiausia mediko svaja.
Du dešimtmečius gydymo įstaigai vadovavęs P.Simavičius dabar yra prislėgtas kaltinimais korupcija ir nušalintas nuo pareigų. Tačiau tai neturėtų tapti kliūtimi pašlovinti šį per STT operaciją „sudegusį“ garbingojo „Rotary“ klubo narį.
Pagal Lietuvos įstatymus žmogus kaltas tik tada, kai jo kaltę pripažįsta teismas.
Tad ligoninės fasadą puošti P.Simavičiaus bareljefu su keletu ditirambų, o jį patį skelbti ligoninės generaliniu direktoriumi emeritu – pats tinkamiausias metas.
