Darbo grupės vadovu paskirtas teisingumo viceministras Julius
Pagojus.
„Pagrindinis tikslas yra kad reguliavimas turi būti gerokai
platesnis negu yra dabar, tai yra, kad Lietuvos piliečiai, kurie
pilietybę yra įgiję gimimu, neprarastų Lietuvos pilietybės
įgiję kitos šalies pilietybę“, – ketvirtadienį BNS sakė
J.Pagojus.
Anot jo, konstitucinio įstatymo projektą norima parengti iki
planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės.
„Yra noras, jog kada bus teikiamas referendumui klausimas dėl
Konstitucijos keitimo, kad būtų galima pristatyti ir įstatymo
projektą, kad žmonės labiau suprastų, koks bus reguliavimas, jeigu
pritars referendume teikiamam klausimui“, – teigė viceministras.
Šių metų rudenį drauge su Seimo rinkimais planuojama surengti
referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo.
Seimo Konstitucijos komisija siūlo, kad per referendumą būtų
balsuojama dėl tokios formuluotės: „Lietuvos Respublikos
piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo
nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės
piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės
piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo
nustatytais atvejais.“
„Būtent šis konstitucinis įstatymas turės nustatyti
kriterijus, kada galima dviguba pilietybė“, – BNS sakė
J.Pagojus.
Darbo grupėje taip pat dirbs Mykolo Romerio universiteto Teisės
fakulteto Viešosios teisės instituto profesorė, buvusi
Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė, Užsienio reikalų
ministerijos Užsienio lietuvių departamento patarėjas Marius
Juška, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento
direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kurpuvesas, Vyriausybės
kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus
patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė, Vilniaus universiteto
Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas
Antanas Vaičaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto
Viešosios teisės instituto profesorė Milda Vainiutė ir Migracijos
departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva
Vežikauskaitė.
Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių
metų gegužės 2-osios.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau
leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Šis
Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu. Jį inicijavo
opozicinis Liberalų sąjūdis, tačiau galutinį sprendimą dėl
referendumo surengimo turės priimti parlamentas.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu
referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių
rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams,
kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų
palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės
metu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina
įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir
atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad
piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad
užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali
pasinaudoti Rusija.