Žemesnės instancijos teismas jau skyrė baudą Šviniumi pravardžiuojamam tauragiškiui už tai, kad jis įkaušusį E.Daktarą pavežiojo automobilio bagažinėje. Šios kelionės metu Henytės atžalai buvo sulaužytas delnakaulis, nuskelti keturi dantys ir gerokai apvelėti šonai.
A.Pukelis net neslėpė surengęs šią baudžiamąją akciją, mat dėl girtumo nuovoką praradęs E.Daktaras šlykščiai įžeidinėjo jo draugę, gėrimu sulaistė drabužius.
Teismas už neteisėtą laisvės atėmimą Šviniui paskyrė 2259 eurų baudą. Vis dėlto prokuroras mano, kad anksčiau jau keliskart teistas A.Pukelis nusipelnė griežtesnės bausmės.
Bet kai byla atsidūrė Kauno apygardos teisme, pasirodė naujas šios istorijos veikėjas – kunigas J.Liorančas, kuris sutiko laiduoti už A.Pukelį, kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žinoma, sumokėti teismo skirtą baudą A.Pukeliui – vieni niekai, tačiau biografijoje atsirastų naujas teistumas. O ši aplinkybė gali smarkiai sutrukdyti Šviniaus užmojams eiti reikšmingas visuomenines pareigas. Juk pasišovęs kelti iš pelenų šalies futbolą jis visai neseniai buvo išrinktas Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu.
Taigi kad ir ką nuspręstų teismas, nebus gerai. Jei teisėjas atmestų dvasininko laidavimą, tai prilygtų nepasitikėjimui Dievo tarno žodžiu. Patvirtins laidavimą – prie teismo išsirikiuos eilė banditų, įsikibusių į ranką kunigams.
Smulkiems nusikaltėliams dvasininkų tikriausiai pavyks surasti kukliose provincijos parapijose. Tik ką daryti H.Daktarui ar panašaus kalibro nusikalstamo pasaulio šulams? Be vyskupo laidavimo tikrai neišsivers. O prieš tai reikės išmokti poterius.
