Ne tik premjerą, bet ir Vyriausybę, Socialdemokratų partiją užpuolę virusai, atrodo, plūsta pirmiausia iš Prezidentūros.
Trečiadienį A.Butkevičių pasikvietusi pokalbio prezidentė tvojo iš peties: kaltinimus, kad Vyriausybę gaubia korupcijos šešėliai, papildė pareiškimu, jog pats premjeras turi prisiimti politinę atsakomybę.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Negana to, šalies vadovė regi neadekvatų situacijos vertinimą ir problemų neigimą pagal seną nomenklatūrinį suvokimą, o tai neva tik didina dėl gėdingų korupcinių atvejų pažeidžiamos Vyriausybės krizę.
Šiuos prezidentės žodžius kitaip kaip skandalingais pavadinti neįmanoma. Juk ji pati drauge su opozicija aktyviai puola Vyriausybę stengdamasi visaip išpūsti tris istorijas.
Tai sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės prasitarimas, kad kadaise artimo asmens prašymu davusi gydytojui 100 litų kyšį, aplinkos ministro K.Trečioko kaip specialiojo liudytojo apklausa dėl Vyriausybės nutarimo apie kurortines zonas ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos maisto produktų įsigijimas aukštesnėmis nei rinkos kainomis.
Nelaukdama jokių tyrimų, prezidentė kaltina ministrus, reikalauja paties premjero politinės atsakomybės ir skelbia, kad Vyriausybės krizė didėja.
Atkreipia dėmesį tai, kad prezidentė tarytum aidas atkartoja panašius opozicijos ir pirmiausia konservatorių užsipuolimus.
Kokio tikslo siekiama? Ar pareiškimą apie premjero asmeninę politinę atsakomybę reikia suprasti kaip raginimą, kad jis pašalintų dar bent vieną ministrą arba pats atsistatydintų kartu su visa Vyriausybe?
Taip jau gali atrodyti, ypač kai prezidentė pati išėjo komentuoti žiniasklaidai pokalbio su premjeru, nors paprastai komentarus pateikia jos spaudos atstovė, o Vyriausybės vadovui neleido tarti nė žodžio.
Tiesa, premjeras vėliau aiškino, kad prezidentė jam pačiam priekaištų neturėjusi ir esą net parėmusi. Bet tai atrodo net komiškai.
Juk viešai šalies vadovė padarė pareiškimą, kuriame korupcija ir nomenklatūriniais įpročiais kaltina Vyriausybę, reikalauja paties premjero politinės atsakomybės, o šis aiškina to neišgirdęs.
Aišku, tikėtina, kad prezidentės ir Vyriausybės vadovo pokalbis iš tiesų vyko visai draugiškai. Bet politikoje daug svarbiau, kas sakoma viešai, o ne asmeniškai.
Žinoma, prezidentė turbūt nesiekia dabar nuversti Vyriausybės.
Tai galima suprasti iš jos žodžių, kad premjero politinė atsakomybė nebūtinai reiškia galutinį ministrų atsistatydinimą ir tai ji palieka spręsti jam pačiam. Bet koks turėtų būti negalutinis atsistatydinimas?
Čia atsakymą tarsi sufleruoja Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis, tiesiai šviesiai paraginęs premjerą po R.Šalaševičiūtės dar atleisti „tvarkietį“ aplinkos ministrą K.Trečioką bei „darbietę“ žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę ir pareiškęs, kad, pasitraukus kuriam nors iš koalicijos partnerių, kuo puikiausiai galėtų dirbti mažumos Vyriausybė.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis jau grasina nepasitikėjimu visai Vyriausybei ir premjerui, jei nebus atstatydinti du ministrai.
Pats A.Butkevičius prabilo apie esą jam žinomą seniai parengtą planą jį nuversti iš premjero posto, kad būtų sutrukdyta socialdemokratams laimėti ir kitus Seimo rinkimus.
Tiktai mįslingai užsiminęs apie kažkokį raštelį, Vyriausybės vadovas nepaaiškino, kas šio klastingo plano autorius.
Vis dėlto trečiadienį premjeras jau ryžtingiau atsikirto opozicijai ir prezidentei dėl reikalaujamų dar dviejų ministrų galvų.
Socialdemokratas priminė, kad ankstesnės A.Kubiliaus Vyriausybės žemės ūkio ministras K.Starkevičius specialiojo liudytojo statusu teikė parodymus vadinamojoje mailiaus byloje, žemės ūkio viceministras A.Macijauskas teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o sveikatos apsaugos viceministras A.Skikas net nuteistas lygtinai už kyšio ėmimą.
Iš tiesų dvilypiai standartai tiesiog bado akis. Juk D.Grybauskaitė nevadino dešiniųjų Vyriausybės korumpuota, net kai teismas pripažino kaltais du jos viceministrus, nereikalavo, kad atsistatydintų specialiuoju liudytoju tapęs tuometis žemės ūkio ministras.
Kai dabar prezidentė elgiasi visiškai kitaip, galima įžvelgti, kad norima kompromituoti populiarumą išsaugojusius socialdemokratus siekiant padėti Seimo rinkimuose dešiniosioms partijoms.
Atrodo, kad politinis klimatas vis labiau kais. Didžiausia žala valstybei būtų padaryta, jei tai paralyžiuotų Vyriausybės darbą.
Rizika tik augtų, jei A.Butkevičius imtų blaškytis. Jau R.Šalaševičiūtės nukryžiavimas, ko gero, irgi pernelyg skubotas.
Atostogaudamas premjeras galėjo išlaikyti bent pauzę, tačiau skubiai paraginęs ministrę trauktis nesulaukė nei ramybės, nei pagyrimų – opozicija vis viena reikalauja daugiau galvų.
Taigi artimiausi mėnesiai pareikalaus iš Vyriausybės vadovo parodyti, ar jis turi tvirtą politinį stuburą atsispirti ir opozicijos, ir prezidentės, ir koalicijos partnerių, ir net savo partijos grupuočių spaudimui.