Nė bum bum? Bum bum!

Kol tėvai vargsta galvodami, kokio mokslo žinių reikėtų prikrėsti į atžalų galveles, kad užaugę jie klestėtų ir būtų paklausūs negailestingai profesionalus nuo diletantų atsijojančioje darbo rinkoje, atsakymas akivaizdus – mokytis užsienio kalbų.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-02-12 14:02, atnaujinta 2017-06-08 07:41

Tikėtis, jog ateityje vertėjus pakeis išmaniosios technologijos, mano manymu, yra mažų mažiausiai naivu. Gal kompiuterinės programos išmoks atpažinti humorą ar iš balso tono atskirs liūdesį, bet kompiuteris niekada intuityviai „neperskaitys“ šypsenos, gestų ar ironijos.

Jei kyla klausimų dėl finansinės perspektyvos, pabandykite nusisamdyti porai valandų vertėją, kad padėtų susikalbėti su verslo partneriais iš Dubajaus, ar užsakykite keleto puslapių vertimą, pavyzdžiui, iš kinų ar japonų kalbų.

Lietuvio metinis atlyginimas – 222 tūkst. eurų

Darbo pasiūlymų vertėjams netrūksta ir įvairiose tarptautinėse institucijose ar organizacijose. Prieš keletą metų pradedančiojo vertėjo, kuriam nusišypsojo laimė įsidarbinti ES institucijoje, atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 4350 eurų per mėnesį. Vien Europos Komisijos vertimo raštu tarnyboje darbuojasi apie 1700 profesionalių vertėjų, tarp jų ir kelios dešimtys lietuvių.

Tai, kad lietuviai vertėjai paklausūs tarptautinėje darbo rinkoje, įrodo ne vienas puikios karjeros pavyzdys, bet esama ir išskirtinių profesinės sėkmės istorijų.

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato vadovas – lietuvis. Tai Rytis Martikonis, 1992–2010 m. dirbęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, ėjęs derybų delegacijos dėl narystės ES vadovo pavaduotojo pareigas, vėliau buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos.

Nors darbas EK Vertimo raštu generalinio direktorate tikrai ne iš lengvųjų – atlyginimas taip pat solidus. Šio direktorato vadovas per metus uždirba 222 tūkstančius eurų.

Profesionalūs vertėjai ne tik prie mūsų priartina tolimų kraštų kultūrą ir literatūrą, bet ir patys savo darbu garsina Lietuvą.

Popiežiui ir V. Putinui vertėjavo lietuvis

Vienas tokių – lietuvis monsinjoras Visvaldas Kulbokas, studijavęs Telšių kunigų seminarijoje, o vėliau tęsti studijų išvykęs į Italiją. V.Kulbokas šiuo metu dirba Vatikano institucijoje, atsakingoje už santykius su kitomis valstybėms.

Laisvai šešiomis kalbomis kalbantis dvasininkas tapo ne vieno istorinio įvykio dalyviu. Pernai V.Kulbokas vertėjavo per popiežiaus Pranciškaus susitikimus Vatikane su prezidente Dalia Grybauskaite ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, taip pat jo paslaugų prireikė ir per istorinį Kuboje vykusį Šventojo Tėvo susitikimą su Maskvos ir visos Rusios patriarchu Kirilu.

Nors V.Kulbokas visada mielai kalba su žurnalistais, apie savo darbą ir jo „virtuvę“ niekada atvirai nešneka. Bet gal tai ir neturėtų stebinti, juk ir šiandien Vatikano archyvai yra viena didžiausių istorijos paslapčių.

Islandų sakmės „prabilo“ lietuviškai

Prieš keletą mėnesių redakcijoje sulaukiau svečio iš Taivano. Aurelijus Vijūnas – lietuvis, per gyvenimą spėjęs pastudijuoti apie dvidešimt skirtingų kalbų.

Laisvai šešiomis kalbomis kalbantis A.Vijūnas gali skaityti tekstus, parašytus senąja persų, gotų, hetitų ar sanskrito ir kt. kalbomis. Pats A. Vijūnas tuomet juokavo, kad jo studijuotų kalbų sąraše yra kelios jau mirusios kalbos, bet jomis, deja, nėra su kuo pasikalbėti.

Islandų kalbą studijavęs pašnekovas pasidalijo ir savo patirtimi: „Tam, kad išmoktum tą „tikrąją“ kalbą, kokia žmonės  kalba gatvėje, vien užsiėmimų kalbos kursuose neužteks. Vienas geras būdas išmokti tos „normaliosios“ kalbos – nueiti į barą, kur veikiai išnyksta visi barjerai, o kalba – paprasta, šnekamoji, „nevadovėlinė“.

Aš taip pat dirbau žuvies pramonėje, žemės ūkyje, vertėjavau, dainavau choruose, dirbau gidu. Beje, aš ir studijas baigiau ne tarp užsieniečių, o kartu su islandais – bendravimas su jais ir buvo pats puikiausias būdas patobulinti ir papildyti žinias, įgytas universitete“, – sakė jis.

Nors A. Vijūnas gyvena ir dirba kitoje Žemės rutulio pusėje, bet savo darbais džiugina Lietuvos skaitytojus. Pernai lietuvių kalba pasirodė knyga „Islandų pasakos ir sakmės“, kurią sudaro 120 retų, anksčiau į lietuvių kalbą neverstų pasakų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.