„Baigiasi laukinis gyvenimas – nusiprausime keltų dušuose, galėsime žmoniškai pavakarieniauti, išsimiegoti“, – džiaugėsi netikėtai Klaipėdos uoste Rusijos bei Lenkijos nesutarimų dėl dvišalių leidimų gabenti tranzitinius krovinius per savo teritoriją įkaitais tapę vairuotojai, tarp kurių daugiausiai – ne rusų, o samdomų Baltarusijos piliečių.
Keltas „Athena“ dar nebuvo atplaukęs, kai perkėloje pasirodę „DFDS Seaways“ darbuotojai Rusijos įmonių vairuotojus pakvietė prie pietų stalo. Prie išrikiuotų vilkikų po atviru dangumi garavo sultingas vištienos ir daržovių troškinys, sutaisytas kito kelto „Victoria Seaways“ virtuvėje. Sužvarbę vežėjai mikliai darbavosi šaukštais.
„Vairuotojų toks darbas, kad jie negali ilgiau atitrūkti nuo savo vilkikų su kroviniais, bėgioti į miesto valgyklas. Savaitę stovėję eilėje žmonės išvargo, pasiilgo normalaus maisto, todėl ir nusprendėme juos pavaišinti karštu patiekalu“, – kalbėjo „DFDS Seaways“ Keleivių aptarnavimo keltuose skyriaus vadovas Tomas Petraitis.
Ketvirtadienį Rusijos autotransorto įmonių vairuotojus plovu vaišino į Kylį paukiojančio kelto „Optima“ kulinarai. Vadovaujantis „DFDS Seaways“ laivyno virėjas Vaidas Krūmas ir jo komanda pasirūpino, kad karštas plovas ir troškinys niekuo nesiskirtų nuo patiekalų, siūlomų visiems keleiviams keltų restoranuose.
Kas norėjo, galėjo prašyti papildomos porcijos – gardaus troškinio užteko dviem šimtams žmonių. Prie socialinės pagalbos įstrigusiems vairuotams akcijos aktyviai prisidėjo ir “DFDS Seaways“ Krovinių departamento komanda.
„Vilkikų eilė sparčiai tirpsta – perkėlos prieigose jų nebeliko. Visi vairuotojai įleisti į saugomo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) terminalo aikšteles, ten laukia, kada galės išplaukti“, – pasikeitusią situaciją komentavo “DFDS Seaways“ Komunikcijos ir viešųjų ryšių Baltijos regionui vadovas Vaidas Klumbys.
Prieš kelias dienas Jūrų perkėlos terminale (JPK) dar stovėjo apie 300 Rusijos įmonių vilkikų su kroviniais, o dabar jų liko tik 90 – vieni vežėjai pasuko sausumos keliais aplenkdami Lenkiją, kiti pagalvojo, jog kaip nors nusigaus iki Vokietijos, pasinaudoję iš Baltijos šalių uostų į Švediją plaukiančiais jūrų keltais.
Vokietijos ir Švedijos krypties keltų linijas valdanti „DFDS Seaways“ irgi nesnaudė – per kelias dienas savo veiklą Baltijos regione sugebėjo pertvarkyti taip, kad atsivėrė galimybė greičiau nei manyta anksčiau išsisklaidyti Klaipėdos uoste susitvenkusias didžiules Rusijos autotransporto su kroviniais Vakarų Europos šalims sankaupas.
Švedijos krypties linija Klaipėda-Karlshamnas plaukiojantis keltas „Athena Seaways“ penktadienį buvo nukreiptas į Kylį. Jo vietą užėmė iš Vokietijos krypties linijos Klaipėda-Kylis patrauktas jūrų keltas „Optima Seaways“. Tokios keltų rokiruotės, pasak V.Klumbio, užteko, kad Rusijos vilkikų eilės perkėloje ženkliai sumažėtų.
Didesniame „DFDS Seaways“ kelte „Athena“ išsitenka 150 vilkikų su kroviniais, o „Optima“ gali sutalpinti tik 130 autotransporto priemonių. Perdislokavus Danijos bendrovės laivyną, keltai galės, jeigu to prireiks, iš Klaipėdos į Kylį plaukioti jau ne šešis, o septynis kartus per savaitę.
Vieno papildomo kelto “Athena Seaways“ reiso į Kylį, trunkančio 20 valandų, užtektų, kad JPK teritorijoje įstrigusių Rusijos vilkikų vilkstinės neliktų nė kvapo. Ketvirtadienį pavyko išplukdyti 64 vilkikus.
„DFDS Seaways“ vėl dirba įprastu režimu – gali priimti naujus vežėjų užsakymus, iš anksti rezervuoti vietas tranzitinius krovinius gabenančiam trečiųjų šalių autotransportui Vokietijos ir Švedijos krypties keltuose.
„Neįmanoma visko numatyti. Jei tik mūsų keltų nepristabdys audros, jau kitos savaitės pradžioje Rusijos vilkikų sankaupos Klaipėdos uoste turėtų išnykti“, – greitą spūsčių perkėlos terminale pabaigą jau regi V.Klumbys.
Tačiau „DFDS Seaways“ keltų laukiantys Rusijos įmonių vežėjai neatmeta ir kitokio įvykių scenarijaus – jeigu Lenkija artimiausių metu neatidarys sienų jų vilkikams, Klaipėdos uostą gali užplūsti nauja autotransporto iš Rytų banga.
„Ar žinote, kiek vilkikų stovi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ? Vairuotojai ten kiurkso dvi paras, kad galėtų pervažiuoti Medininkų pasienio kontrolės postą. Klaipėdoje nė kiek ne geriau, prie keltų – panašios autotransporto spūstys“, – kalbėjo prieš keletą dienų į Jūrų perkėlos terminalą atriedėjusio Rusijos vilkiko vairuotojas.
Vairuotojai skundėsi, kad didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik Rusijos autotransportas, bet ir užsakovai Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse - įvairių prekių, žaliavų, statybos medžiagų nesulaukiančios verslo įmonės. Pasak jų, kai kurios sustabdė ar net nutraukė gamybą.
Labiausiai dejuoja šaldytus maisto produktus į Vakarų Europą gabenantys vairuotojai – jie priversti junginėti aikštelėse stovinčių vilkikų variklius, eikvoti degalus, kadį priekabose sudėti maisto produktai nesugestų.
„Prieš kelerius metų žiemą iš Olandijos gabenau vazonėlius su gėlėmis. Per Kalėdas įstrigau Lenkijos pasienyje, dar lyg tyčia sugedo variklis, gėlės sušalo – viską teko mesti į sąvartyną. Dabar vežu į Prancūziją paukštienos krovinį, vėl stringa akumuliatorius“, – keikė prastovas jau savaitę perkėloje esantis baltarusis vairuotojas.
Šeštadienį po vidurnakčio Medininkų pasienyje leidimo įvažiuoti į Lietuvą laukė 440 krovininių automobilių, iš anksto rezervavo laiką kirsti sieną 565 transporto priemonės. Lavoriškių pasienio kontrolės poste tuomet stovėjo 180, Šalčininkų – 90 vilkikų. Šiuose pasienio postuose fiksuojamas padidėjęs krovininio autotransporto eismas.
Ką tik pasirodę Jūrų perkėloje ir čia vėl įstrigę Rusijos vežėjai mano, jog Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje autotransporto srautas stabdomas ne šiaip sau – nieko nedarant, šalies keliai ir Klaipėdos uostas gali užsikimšti.
Rusijos vilkikų vairuotojai į rytinę Baltijos pakrantę plūstelėjo po to, kai Maskvai ir Varšuvai nepavyko susitarti dėl dvišalių leidimų skaičiaus ir kainų, abiems pusėms priimtinų sąlygų gabenti tranzito krovinius sausumos keliais.
„DFDS Seaways“ keltų laukiantys vairuotojai nepraranda vilties, jog jų kančios greitai baigsis – vasario 15-ąją susirinkusi dvišalė Rusijos ir Lenkijos komisija vėl gvildens paritetinių leidimų problematiką.