Ką S.Sidaravičius turėjo ar galėjo padaryti populiarindamas Kauną?
Galėjo pasirūpinti spalvingesnių lankstinukų išleidimu. Galėjo turizmo informacijos centre dirbančias merginas priversti dar dažniau šypsotis ir nešioti trumpesnius sijonus. Galbūt net galėjo pasiėmęs megafoną kiekvieną mėnesį pražygiuoti Laisvės alėja ir įtikinėti praeivius, kad Kaunas – nuostabus miestas.
Štai lyg ir viskas. Visi kiti turizmo skatinimo svertai – ne S.Sidaravičiaus ar kito jo pareigas eisiančio žmogaus rankose.
Vienas Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pranešimas gali turėti didesnės įtakos negu viso Kauno turizmo informacijos centro metų veikla.
Kai prieš kelerius metus ši bendrovė pradėjo skrydžius iš nedidelio Suomijos Tamperės miesto į Kauną, rezultatai tiesiog pranoko lūkesčius. Miesto viešbučius ir kavines užtvindė svečiai iš Suomijos, o verslas pajuto tikrą pajamų proveržį.
Visa tai greitai baigėsi. Suomiai skrydžio bilietus į Kauną dažnai pirkdavo vos už kelis eurus, todėl „Ryanair“ nebenorėjo ilgiau rūpintis Kauno turizmo reikalais. Suomių kalba miesto gatvėse nutilo, o verslo žmonės dar ilgai ilgesingai žvelgė į nedidelį žemėlapyje esantį taškelį, ties kuriuo matyti užrašas Tamperė.
Kauno valdžia vėl galėtų mokėti „Ryanair“ ar kitai bendrovei už vadinamąją miesto reklamą, tačiau kyla rimtų abejonių, ar tokios investicijos pasiteisintų ir atsipirktų. Miesto vadovai brandina kažkokį mistinį atvirkštinį planą – jie siekia, kad užsienio šalių miestai jau šią vasarą patys inicijuotų ar net finansuotų skrydžius į Kauną.
Drąsus sumanymas, tačiau kiek prasilenkiantis su tikrove. Kas galėtų atskleisti bent vieną priežastį, kodėl jie tai turėtų daryti?
Kita vertus, Tamperės pavyzdys jau įrodė, kad užsieniečiams Kaunas gali būti įdomus tik tuomet, kai yra galimybė čia atvykti labai pigiai ir trumpam laikui.
Sąžiningai atsakykime į klausimą: kuo Kaunas gali būti įdomus šiek tiek atsipūsti norinčiam paprastam žmogui, kai mieste nevyksta didelių sporto, muzikos renginių ar švenčių? Smagu pasivaikščioti senamiestyje, pasigrožėti žaliomis Nemuno pakrantėmis ar išlenkti bokalą alaus. Tačiau tokių miestų vien Europoje yra keli šimtai.
Zoologijos sodas, muziejai, viduramžių ir tarpukario architektūra? Visa tai tik trumpam atkreipia dėmesį ir nesukelia tokių įspūdžių, kuriais būtų be paliovos dalijamasi grįžus namo.
Siekiant tokio efekto būtinos nuolatinės didelės investicijos, kurių rezultatą galima išvysti Berlyno, Londono ar Geteborgo turizmo parodose.
Turizmas yra viena pelningiausių verslo sričių ir beveik nekyla abejonių, kad išlaidos atsipirktų.
Nereikia išradinėti dviračio. Kauno valdžia tiesiog turėtų apsispręsti, ar nori ir gali imtis tokių veiksmų.
„Laikinoji sostinė“
