Ką S.Sidaravičius turėjo ar galėjo padaryti populiarindamas Kauną?
Galėjo pasirūpinti spalvingesnių lankstinukų išleidimu. Galėjo turizmo
informacijos centre dirbančias merginas priversti dar dažniau šypsotis
ir nešioti trumpesnius sijonus. Galbūt net galėjo pasiėmęs megafoną
kiekvieną mėnesį pražygiuoti Laisvės alėja ir įtikinėti praeivius, kad
Kaunas – nuostabus miestas.
Štai lyg ir viskas. Visi kiti turizmo skatinimo svertai – ne
S.Sidaravičiaus ar kito jo pareigas eisiančio žmogaus rankose.
Vienas Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pranešimas gali turėti
didesnės įtakos negu viso Kauno turizmo informacijos centro metų veikla.
Kai prieš kelerius metus ši bendrovė pradėjo skrydžius iš nedidelio
Suomijos Tamperės miesto į Kauną, rezultatai tiesiog pranoko lūkesčius.
Miesto viešbučius ir kavines užtvindė svečiai iš Suomijos, o verslas
pajuto tikrą pajamų proveržį.
Visa tai greitai baigėsi. Suomiai skrydžio bilietus į Kauną dažnai
pirkdavo vos už kelis eurus, todėl „Ryanair“ nebenorėjo ilgiau rūpintis
Kauno turizmo reikalais. Suomių kalba miesto gatvėse nutilo, o verslo
žmonės dar ilgai ilgesingai žvelgė į nedidelį žemėlapyje esantį taškelį,
ties kuriuo matyti užrašas Tamperė.
Kauno valdžia vėl galėtų mokėti „Ryanair“ ar kitai bendrovei už
vadinamąją miesto reklamą, tačiau kyla rimtų abejonių, ar tokios
investicijos pasiteisintų ir atsipirktų. Miesto vadovai brandina
kažkokį mistinį atvirkštinį planą – jie siekia, kad užsienio šalių
miestai jau šią vasarą patys inicijuotų ar net finansuotų skrydžius į
Kauną.
Drąsus sumanymas, tačiau kiek prasilenkiantis su tikrove. Kas galėtų
atskleisti bent vieną priežastį, kodėl jie tai turėtų daryti?
Kita vertus, Tamperės pavyzdys jau įrodė, kad užsieniečiams Kaunas gali
būti įdomus tik tuomet, kai yra galimybė čia atvykti labai pigiai ir
trumpam laikui.
Sąžiningai atsakykime į klausimą: kuo Kaunas gali būti įdomus šiek tiek
atsipūsti norinčiam paprastam žmogui, kai mieste nevyksta didelių
sporto, muzikos renginių ar švenčių? Smagu pasivaikščioti
senamiestyje, pasigrožėti žaliomis Nemuno pakrantėmis ar išlenkti
bokalą alaus. Tačiau tokių miestų vien Europoje yra keli šimtai.
Zoologijos sodas, muziejai, viduramžių ir tarpukario architektūra? Visa
tai tik trumpam atkreipia dėmesį ir nesukelia tokių įspūdžių, kuriais
būtų be paliovos dalijamasi grįžus namo.
Siekiant tokio efekto būtinos nuolatinės didelės investicijos, kurių
rezultatą galima išvysti Berlyno, Londono ar Geteborgo turizmo parodose.
Turizmas yra viena pelningiausių verslo sričių ir beveik nekyla
abejonių, kad išlaidos atsipirktų.
Nereikia išradinėti dviračio. Kauno valdžia tiesiog turėtų apsispręsti,
ar nori ir gali imtis tokių veiksmų.
„Laikinoji sostinė“