„Lietuva yra mūsų!“, – tokį šūkį renginiui pasirinko eisenos iniciatoriai. Į jų kvietimą šiemet atsiliepė apie 300 žmonių, žygiuojant Laisvės alėja jų dar padaugėjo. Plevėsavo Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos vėliavos.
Eisenos dalyviai susirinko Ramybės parke ir pagal išankstinį planą pajudėjo Laisvės alėja iki Istorinės prezidentūros Kauno senamiestyje. Parko prieigose budėjo policijos pareigūnai, kurie lydėjo eisenos dalyvius.
Kalbėdamas apie pabėgėlių keliamą grėsmę Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka perspėjo, kad prievartautojai ir dykaduoniai nebus įleisti Lietuvą. Kiek vėliau renginio dalyviai net suvaidino nedidelę sceną, kurios metu atvykėliai pavergia šeimininkus.
„Alkanų ir piktų imigrantų ordos beldžiasi į mūsų vartus. Niekas neturi teisės kėsintis į mūsų šalį ir spręsti, kokia kalba mums kalbėti“, – kalbėjo sąjungos vadovas.
J.Panka mano, kad pabėgėliams galima suteikti pagalbą, tačiau vėliau jie turėtų grįžti namo.
Tautininkų žygį Kaune tradiciškai stebėjo žinomas nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas ir žydų kilmės jidiš kalbos filologas Dovydas Kacas, tačiau jie šįkart nesulaukė jokio dėmesio.
Eisenos dalyviai šiemet pagerbė iškiliausius pokario laikų Lietuvos laisvės gynėjus, kovojusius su sovietų okupantais.
„Tokiuose renginiuose jaučiasi tikras tautiškumas ir patriotiškumas. Mes rengėme ir rengsime tokias eisenas“, – žadėjo J.Panka.
Ties Kauno savivaldybe eisenos dalyvius pasitiko keli priešininkai, laikantys rankose plakatus. Gali būti, kad tai – su neonacizmu kovojantys organizacijos „Antifa Lietuva“ atstovai.
Tautininkus nuo jų atitvėrė policijos pareigūnai. Rimtesnis konfliktas neįsipliekė, tačiau eisena buvo sutrikdyta maždaug 10 minučių.
Eisena baigėsi gėlių padėjimu prie paminklo prezidentui Antanui Smetonai, kurį tautininkai laiko geriausiu Lietuvos prezidentu.
