„Laukiame tragedijos, o paskui vienas į kitą baksnosime pirštais ieškodami kaltų“, – po dviejų dujų sprogimų mediniame S.Moniuškos gatvės name atsiduso Aringas Gorodeckis.
Jis prižiūri tuose namuose gyvenančią ir jau kuris laikas iš patalo nepakylančią 92 metų Aldoną Lučinskienę. Kas nutiks, jei kaimynas sukels ne tik sprogimą, bet ir gaisrą? Ar nevaikštanti moteris išsigelbėtų?
Tame pačiame bute vienas kambarys priklauso Žvėryno nekilnojamojo turto agentūrai, kuri jį nuomoja, švelniai tariant, tikrai ne blaivininkams.
A.Lučinskienė ir A.Gorodeckis įsitikinę – taip nekilnojamojo turto pirkliai elgiasi siekdami kaimynams sudaryti nepakeliamas sąlygas ir išguiti juos iš šimtus tūkstančių eurų kainuojančio būsto nuostabioje Žvėryno vietoje.
Bandė kurti dujinę krosnį
„Man kaimynai sakė: įkels tokius nuomininkus, kad neapsikęsdama pati pabėgsi. Netikėjau. Pasirodo, tai buvo tiesa“, – liūdnai kalbėjo A.Lučinskienė.
Beveik prieš mėnesį S.Moniuškos gatvės name driokstelėjo du sprogimai. Laimė, dujų koncentracija nebuvo didelė ir gaisras neplykstelėjo.
Tačiau sprogimų suniokotas dūmtraukis liudija, kad būta didžiulio pavojaus. Įsiplieskusi ugnis būtų sunaikinusi seną medinį pastatą.
Už sienos gyvenanti ir ramybės jau keletą metų dėl nuomininkų neturinti A.Lučinskienė sakė, kad sprogimai ją smarkiai išgąsdino.
„Maniau, kad mane lovoje ir suras“, – braukdama ašaras ir rodydama į kampe sustatytas vaikštynes skundėsi moteris.
Sprogimus sukėlė kambario nuomininkas Vincas Tamulionis, mėgindamas užkurti dujų krosnį. Vėliau gyventojai prisiminė, kad tokį bumbtelėjimą girdėjo ir anksčiau.
Dujų avarinės tarnybos specialistai užfiksavo pažeidimus ir dujų sistemą išjungė.
Laikinai šildys elektra
„Nereikia net būti išgeriančiu žmogumi, kad kiltų pavojus“, – kalbėdamas su „Sostine“ sutiko Žvėryno nekilnojamojo turto agentūros vadovas Irmantas Rimas.
Jis neslėpė – panašios konstrukcijos dujines krosnis sunku užkurti, todėl agentūra kituose objektuose jų atsisakė.
Tokia krosnis liko tik S.Moniuškos gatvės name.
Vis dėlto prieš kiekvieną šildymo sezoną dujinė krosnis yra patikrinama.
Bendrovės „Daikaras“ specialistai ir praėjusį rudenį ją sureguliavo, nustatė, kad ji tinka eksploatuoti.
I.Rimas pažadėjo, kad vietoj krosnies bus įrengtas elektrinis šildymas, bet ar išlaikys sena namo instaliacija, ar tai nebus dar vienas gaisro pavojus?
Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra po sprogimų nuomininką ketino iškeldinti. Tačiau vėliau darbuotojai persigalvojo – juk V.Tamulionis už nuomą susimoka.
Tegu pešasi tarpusavyje
Prieš tai V.Tamulionis ant dujinės viryklės buvo palikęs svylančius puodus, o pats užmigęs gretimame kambaryje.
Pajutęs svilėsių kvapą nuo gaisro gelbėjo A.Gorodeckis. Problemų sukeldavo ir ankstesni kambario nuomininkai.
I.Rimas pasiūlė: jeigu yra skundų dėl nuomininkų, kaimynai tegul renka telefono numerį 112.
Tai A.Lučinskienė ne kartą ir darė.
Pareigūnai I.Rimą buvo įspėję dėl nuomininkų.
Kartą, kai moteris iškvietė policiją dėl nuomininkų bute susirinkusios kompanijos, paaiškėjo, kad vienas sugėrovų yra pareigūnų ieškomas.
Žvėryno nekilnojamojo turto agentūros direktorius prisiminė, kad išsinuomoti kambarį pareiškė norą V.Tamulionio duktė.
„Kaip žmogaus paklausti, ar jis neturi problemų dėl alkoholio?“ – klausė I.Rimas.
Jis kaltino kaimynus – esą jie siekia, kad kambaryje niekas negyventų ir jie mėgautųsi ramybe. Tad atėjusiems būsto apžiūrėti studentams prišneka, neva butas senas, gyvenimo sąlygos prastos, ir jaunimas sprunka.
Ankstesnis nuomininkas lazda išdaužė namo langus po to, kai agentūros atstovai pakeitė durų spynas ir nebeįleido jo į kambarį.
Mat nuomininkas už jį nesumokėjo. Šis žmogus buvo taip nusigyvenęs, kad vogė maistą iš A.Lučinskienės šaldytuvo.
Tuo tarpu agentūros vadybininkė Karolina Pakeltytė pareiškė, kad gyventojai ir nuomininkai buitinius nesutarimus tegu sprendžia patys arba kreipiasi į atitinkamas institucijas – agentūra esą neturi galios nuomininko veiksmams.
Pastatui reikia remonto
Kaimynai skundėsi, kad Žvėryno nekilnojamojo turto agentūra neprižiūri savo turto.
Per stogą skverbiasi vanduo, pūva gegnės. Skylė atsivėrė būtent virš agentūrai priklausančio kambario.
I.Rimas atšovė, kad kaimynams ne kartą siūlė rekonstruoti visą namą, bet gyventojai esą pasisako tik už kosmetinį remontą. Tas pat ir dėl elektros instaliacijos.
Vanduo skverbiasi pro lubas, laša ant laidų.
Namas medinis, tad kyla gaisro pavojus.
Kambarį nuomojanti agentūra įrengė jame dujų šildymą, tačiau nuomininkai įprato nesišildyti.
Jie atidaro kambario duris ir naudojasi šiluma, sklindančia iš A.Lučinskienės buto.
Nevaikštančią senutę pasidarė sunku net išmaudyti.
Mat bendroje vonioje agentūros darbuotojai įrengė papildomą čiaupą, todėl ligonio neįmanoma įkelti į vonią.
Agentė jau planuoja darbus
Bėdą A.Lučinskienė užsitraukė, kai kartą apsilankiusios nekilnojamojo turto agentės naiviai pasiteiravo, kiek gali kainuoti kambarys, dėl kurio dabar moteris neturi ramybės.
Agentei tik to ir reikėjo. Ji kaip tik naršė po Žvėryną ieškodama, kas parduotų namą ir lūšną.
A.Lučinskienė agentės klausė dėl to, kad tuo metu kambarys priklausė jos giminaitei. Mokslininkė ketino jį nupirkti.
Agentė po svetimas valdas jau dairėsi šeimininkės žvilgsniu. „Viską reikės griauti“, – apžiūrinėdama A.Lučinskienės namo dalį rusiškai vertino apsukruolė. Klausimo apie kambario kainą ji nepraleido pro ausis.
Netrukus A.Lučinskienės giminaitei už kambarį buvo pasiūlyta nemenka suma, prieš kurią moteris neatsilaikė. A.Lučinskienė, savaime suprantama, tiek pasiūlyti negalėjo. Kambarį iš pradžių įsigijo Valentinas Lapinskas.
Tiesa, prieš penkerius metus jis tą kambarį sugalvojo parduoti, prieš tai pasiūlydamas jį įsigyti kitiems namo gyventojams. Bet kaina buvo kosminė – 155 tūkst. litų (beveik 45 tūkst. eurų).
I.Rimas skėsčiojo rankomis – A.Lučinskienė turėjo galimybę dukart įsigyti kambarį, o kad kaina buvo didelė – ką padarysi?
Puoselėjo Botanikos sodą Vingio parke
A.Lučinskienė ramioje S.Moniuškos gatvėje įsikūrė daugiau nei prieš keturis dešimtmečius. Vos už kelių žingsnių – Žvėryno pėsčiųjų tiltas, kuriuo mokslininkė kasdien keliaudavo į Botanikos sodą Vingio parke.
Šį sodą botanikė, biomedicinos mokslų daktarė puoselėjo savo rankomis. Juk iš pradžių tame Botanikos sode buvo auginami tik agurkai. Tvarkė aplinką ir šalia savo namo.
A.Lučinskienės nuopelnai – ne tik Botanikos sodui Vingio parke. Ji išrinko vietą ir Vilniaus universiteto sodui Kairėnuose. Jam buvo siūloma visai kita vieta – dykynėje, kur netinka dirvožemis.
