Vienas maloniausių rodiklių 2015 metų statistikos veidrodyje – 9 procentais sumažėjęs nusikalstamų veikų skaičius.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos, itin nesėkmingi metai buvo kvaišalų prekeiviams. Kauno pareigūnai sulaikė didžiausią Lietuvos policijos istorijoje kokaino siuntą – 374 kilogramai šių kvaišalų buvo slepiami iš Pietų Amerikos atgabentose anglyse.
Kriminalistų rankose taip pat atsidūrė 43 kilogramai amfetamino, 7 kilogramai hašišo ir 11 kilogramų kanapių. Bendra sulaikytų kvaišalų vertė siekė 14,4 mln. eurų.
Komisariato vadovai žino, kokiomis kryptimis reikėtų sustiprinti darbą, kad gyventojai jaustųsi dar saugesni, tačiau ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kartais pareigūnams pritrūksta ir pačių gyventojų indėlio.
– Kokios sritys kelia daugiausia rūpesčių ir kokios priemonės padėtų pagerinti padėtį? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Pliavgos.
– Didžiausią nerimą kelia situacija keliuose, nors saugumui didinti skiriame labai daug dėmesio. Pernai Kauno apskrityje žuvo 39 žmonės – tai 22 procentais mažiau negu 2014-aisiais, tačiau eismo įvykių metu sužalotų žmonių skaičius net padidėjo.
Kaskart žuvus pėsčiajam aiškinamės priežastis – juk saugumui didinti parengta gausybė programų, dalijami žibintuvėliai, atšvaitai, nuolat rengiami blaivumo tikrinimo reidai, tačiau reikia atsakingesnio pačių žmonių požiūrio. Štai vienas žuvęs pėsčiasis turėjo įjungtą žibintuvėlį, tačiau jį laikė kišenėje. Kitas keliu ėjo be atšvaito, nors namuose jų turėjo krūvą.
Matome ir vertiname Kauno rajono valdžios indėlį – gyvenvietėse apšviečiamos perėjos, įrengiami greitį mažinantys kalneliai.
– Ką apklausos metu patys kauniečiai dažniausiai akcentavo kalbėdami apie saugumą, kas jiems kelia didžiausią nerimą?
– Tikimybė tapti nusikaltimo auka. Kiekvienas nusikaltimas – tai didelis sukrėtimas ir nepatogumas žmogui. Jis praranda telefoną, kompiuterį, reikia remontuoti automobilį arba tvarkyti namus.
Kita vertus, žmonėms ir patiems reikia saugoti savo turtą. Štai daugelyje Kauno rajono vietovių manoma, kad niekas nevagia. Pareigūnai sunkiai dirba kurdami saugumo jausmą, tačiau atvažiuoja nusikaltėliai iš kitų šalies vietovių ir sudrumsčia vietos gyventojų ramybę. Neseniai sulaikėme grupuotę iš Biržų, kurios nariai grobio dairėsi pakaunėje.
Tirti tokius nusikaltimus sunkiausia, nes negalime naudotis turima informacija apie nusikalstamą pasaulį. Nors dažniausiai įkliūna jau anksčiau įstatymus pamynę žmonės, kartais net nežinome, pas kuriuos kolegas prašyti informacijos.
– Praėjusiais metais padaugėjo pinigų klastojimo atvejų, nužudymų ir smurto artimoje aplinkoje. Kas lėmė tokius pokyčius?
– Kauno pareigūnai sulaikė pagrindinį suklastotų eurų gamintoją ir platintoją, rado įrangą jiems gaminti. Lietuviškos kilmės klastotės buvo pasklidusios ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienio šalyse. Visos bylos atsidūrė pas Kauno pareigūnus ir tai atsispindėjo statistikoje.
Pradėjus dirbti Kaune nustebino itin greita pareigūnų reakcija į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. Stengiamės reaguoti ir nevilkinti tyrimo, o kuo greičiau bylą atiduoti į teismą.
Nebandome sudaryti įspūdžio, kad nieko neįvyko, nes žinome pavyzdžių šalyje, kai dėl pernelyg lėtos reakcijos padariniai buvo tragiški ir pareigūnai buvo skaudžiai nubausti. Policijos pareigūnai nėra kažkokie taikytojai. Niekas nenori tokios atsakomybės, nes tinkamai nesureagavus, po valandos gali tekti tirti nužudymą.
Nužudymų pernai taip pat šiek tiek padaugėjo, tačiau liko neištirtas tik vienas toks nusikaltimas.
– Didžiausią nusikalstamų veikų dalį sudarė vagystės. Koks turtas labiausiai domina nusikaltėlius?
– Automobilių vagystės Kaune kurį laiką buvo nurimusios, tačiau pastaraisiais mėnesiais vėl smarkiai suaktyvėjo. Nusikaltėlių paieškai sutelkėme dideles pajėgas. Kai kurios priemonės nepavyko, tačiau pavyko sulaikyti kelias grupuotes, rasdavome po 7–8 pavogtus automobilius. Tai nereiškia, kad neatsiras vagių pasekėjų.
Iš automobilių vagiami katalizatoriai, navigacijos sistemos, kitos paklausios detalės, o pareigūnai atlieka daug nematomo darbo – tai pasalos, sulaikomi vogtų detalių supirkėjai. Po tokių smūgių nusikaltėliai kuriam laikui aprimsta, bet negalima sakyti, kad visiškai sustabdomos vagystės.
Svarbu ne tik pagauti vagį, bet ir grąžinti turtą savininkui. Šiais laikais automobiliai vagiami ne dėl išpirkos, o dėl atsarginių detalių. Kuo greičiau jie randami, tuo didesnė tikimybė grąžinti savininkui bent dalį turto.
– Saugiausia Kaune pernai buvo išrinkta Panemunės seniūnija. Ar galėtumėte išskirti kitus saugiausius Kauno rajonus ir tas vietoves, kurios pareigūnams kelia daugiausia rūpesčių?
– Nenorėčiau išskirti konkrečių teritorijų, tačiau geriausia situacija ten, kur gyvena aktyviausi žmonės, keliantys problemas, bendraujantys su bendruomenės pareigūnais, patruliuojantys, dalyvaujantys susirinkimuose.
Labai gerą įspūdį palieka Garliava – ne tik apšviestos gatvės, bet ir žmonės bendruomeniški. Keli garliaviškiai kartą užtiko net pasaloje budėjusius kriminalistus ir privertė pasiaiškinti, kas jie tokie ir ką veikia, mat žmonės vyrams pranešė apie įtartinus asmenis.
Pareigūnams taip pat skiepijame jausmą, kad visur taisyklės ir tvarka turi būti ta pati. Negali būti neliečiamų kastų, ir pareigūnai tai turi patys suvokti. Jie negali nereaguoti, jeigu eidami po tarnybos laiko pamato muštynes.
– Kokį įspūdį paliko Kaunas, kuriame apsigyvenote vos prieš kelis mėnesius? Ar jaučiatės saugiai?
– Kaunas yra didelis miestas, tačiau čia žmonės labai mėgsta bendrauti ir ši savybė padeda sužinoti naudingų dalykų.
Įsikūriau visai neseniai, o norint gerai pažinti miestą reikia kelių metų. Stengiuosi aktyviai įsilieti į bendruomenę, pats nuvažiuoju su patruliais į įvykio vietą, bendrauju su žmonėmis.
Susidaro įspūdis, jog nusikaltėlių pasaulis bijo Kauno policijos ir suvokia, kad įklimpę neišsisuks nuo atsakomybės.