KT paskelbė, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostata,
kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų,
neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti mero ar
vicemero, neprieštarauja Konstitucijai.
KT pažymi BPK vertinęs tik tuo aspektu, kiek jis taikytinas
tiesiogiai išrinktiems savivaldybės politikams, pagal pareiškėjo
prašymą. KT pastebi, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų gali
būti taikomas tik tam asmeniui, kuris vykdo tam tikrą darbinę
veiklą, o tokia veikla taryboje laikytinos tik mero ar vicemero
pareigos.
KT nutarime teigia, kad pagal Konstituciją savivaldybės narių
kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų statusas turi tam
tikrų ypatumų, tačiau jie neturi valstybės funkcijas
įgyvendinantiems asmenims, pvz., prezidentui, Seimo ir Vyriausybės
nariams, teisėjams nustatytų imunitetų, be kita ko, nėra nustatyta
ir ypatinga jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarka.
„Taigi pagal Konstituciją savivaldybės tarybos nario,
einančio mero ar mero pavaduotojo pareigas, statusas nesuponuoja
reikalavimo įstatyme jam nustatyti kitokius, nei taikomi kitiems
asmenims, procesinių prievartos priemonių, įskaitant laikiną
nušalinimą nuo pareigų, taikymo pagrindus ir tvarką“, –
teigiama nutarime.
Šis nutarimas paskelbtas po to, kai trys merai buvo nušalinti
nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.
Į teismą dėl minimos nuostatos kreipėsi Seimas praėjusių
metų rudens sesijos pradžioje. Kreipimasis grįstas argumentu, kad
leidžiant neribotam laikui nušalinti nuo pareigų tiesiogiai
išrinktą politiką ribojama piliečių teisė dalyvauti valdant savo
šalį.
Kreipimesi keltas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai
išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu
nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos
padarymo.
Tokio teisinio reguliavimo išaiškinimas pastaraisiais metais
buvo aktualus trijų savivaldybių vadovams: Visagino merei Lietuvos
laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei, Radviliškio rajono
merui konservatoriui Antanui Čepononiui bei Utenos merui
socialdemokratui Alvydui Katinui.
Teismai D.Štraupaitę ir A.Čepononį dėl įtarimų korupcijos
bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija
tuos sprendimus panaikino. Praėjusių metų pavasarį Visagino mere
išrinkta D.Štraupaitė į mero kėdę atsisėsti galėjo tik
vasaros pabaigoje, o A.Čepononis kuriam laikui buvo nušalintas nuo
savivaldybės tarybos nario pareigų, bet mero pareigas ėjo.
Kyšininkavimu įtariamas Utenos meras A.Katinas lapkritį teismo nuo
pareigų buvo nušalintas dviem mėnesiams ir į darbą grįžo sausio
pradžioje, prokuratūrai nusprendus nebesikreipti dėl tolesnio
nušalinimo.