Už nutarimą dėl darbų programos patvirtinimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai. Už pateiktą projektą buvo konservatoriai ir liberalai bei keli Mišrios Seimo narių grupės atstovai, prieš ir susilaikė valdančiųjų atstovai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.
Neeilinė sesija – rekordiškai trumpa
Posėdžio pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad, nepritarus programai, pagal Seimo statuto 86 straipsnį neeilinė sesija neįvyks. „Mūsų darbą reglamentuoja statutas. Konstitucijos niekas nepažeidė, todėl skaitykite statutą“, – sakė politikas.
Andrius Kubilius teigė suprantantis, kad valdantieji turi daugiau balsų nei opozicija. „Valdantieji gali neleisti pravesti posėdžių. Jei Seime negalime susirinkti ir svarstyti jūsų pačių bėdų, tai nėra ką pasakyti. Gerbiamas posėdžio pirmininke, siūlyčiau nesišypsoti savo gražia šypsena. Gerbiami valdantieji, jūs priėmėte patį kvailiausią sprendimą, kokį galėjote priimti. Jums tinka liaudies patarlė – vagie, kepurė dega. Patys padarėte klaidą“, – rėžė opozicijos lyderis.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, jog programa nebuvo patvirtinta dėl to, kad posėdyje nepasirodė pusė konservatorių ir liberalų. Tuo metu konservatorius Jurgis Razma atšovė, kad iš jo partijos nėra tik tų Seimo narių, kurie išvykę į oficialias komandiruotes.
J.Razma ragino dirbti toliau ir tikino, kad kartais Seimas ir paprastose sesijose kelias savaites dirba be patvirtintos darbų programos. A.Sysas atrėžė, kad pagal Seimo statutą tai nenumatyta, ir rekomendavo opozicijai kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Vytautas Antanas Matulevičius teigė, kad Seimas apsijuokė. „Susirinkome, apsijuokėme, surengėme tikriausiai trumpiausią posėdį Lietuvos Seimo istorijoje ir išsiskirstysime. Man labai keista, kad taip išgąsdino kai kuriuos kolegas, kad čia bus svarstomi neeilinėje sesijoje Darbo partijos juodosios buhalterijos reikalai.“
V.Gapšys paragino kreiptis į Konstitucinį teismą
Opozicija sušaukė neeilinę sesiją, siūlydama pradėti apkaltos procesą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos maždaug prieš dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė.
Pats V.Gapšys jam organizuojamą apkaltą anksčiau pavadino nesąmone. Esą įstatymai nenumato apkaltos galimybės, jei nusikalsta prieš tampant Seimo nariu.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu V.Gapšys pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo 2005–2006 metais, o Seimo nariu „darbietis“ tapo 2008 metais. Teismas V.Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.
V.Gapšys trečiadienį atsistojęs prieš parlamentarus teigė, kad jis apskritai neturėtų balsuoti, nes jo klausimas trečiadienį buvo pagrindinis.
„Pritariu, jog kreiptųsi į Konstitucinį teismą dėl manęs, ir prašysiu, kad kovo 10 dieną, ne vėliau, būtų taip padaryta, kad būtų sudėti visi taškai ir baigtųsi tas politikavimas“, – griežtu tonu kalbėjo V.Gapšys.
