Regis, toks konfūzas gresia prezidentei D.Grybauskaitei.
Jei pasaulyje yra tiesiog genetinės kilmės verslo skaidrumo ir sąžiningumo etalonas, tai – švediškas verslas.
Vadinasi, siekiant skaidresnės Lietuvos verslo padangės, joje reikia kuo daugiau švediškų investicijų ir tos šalies įmonių.
Tai nuolat tvirtino D.Grybauskaitė, vienoje rankoje laikanti tų skandinaviškų sėklų sėtuvę, o kitoje – specialiųjų tarnybų ir jų pažymų pjautuvą mūsiškiam neskaidrumui naikinti.
Nieko keista, kad net švediškos „Ikea“ parduotuvės atidarymas Vilniuje virto tokios pat valstybinės svarbos ceremonija kaip švedų karališkosios poros vizitas – D.Grybauskaitė net tapo pirmąja to prekybos centro pirkėja.
Bet ar nereikės prezidentei pamiršti tą dieną nusipirktą švedišką silkę ir savo pačios teiginius, kad „Ikea“ – tai tinklas, kuris niekada, niekada nė nemėgina slėpti mokesčių?
Mat po Europos Parlamento stogu kilo triukšmas, kurį sukėlė ekspertų tyrimo išvados, teigiančios, kad „Ikea“ per pastaruosius 6 metus galbūt nesumokėjo milijardo eurų mokesčių.
Bendrovė pinigus per specialia įkurtas įmones esą tiesiog nuplukdydavo į garsiuosius mokesčių rojus – Liuksemburgą ir Lichtenšteiną.
Žalieji dabar atkakliai reikalauja tyrimo Europos Sąjungos lygiu, o „Ikea“ atrėminėja, jog tokie kaltinimai – iš piršto laužti kaltinimai.
O tuo pat metu pykšt – dar vienas šūvis į švedų verslą: po srauto kaltinimų interesų konfliktu ir neskaidriais sandoriais atsistatydino bankų banginio „Swedbank“ galva.
Ar tiktai D.Grybauskaitei nereikės pačiam Švedijos karaliui skambinti ir klausti, kas čia atsitiko? Juk būtent Carlui XVI Gustafui prezidentė asmeniškai dėkojo už tai, kad švedų verslas padeda gydyti Lietuvą.
