Kreipimąsi pasirašė 31 konservatorius ir liberalas. Jų
nuomone, Konstitucijos neatitinka Seimo statuto norma, kad apkaltos
procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas
dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant
pareigas.
Tuo metu minėtame Konstitucijos straipsnyje tėra nurodyta, kad
„prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus,
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo
pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius
Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus,
jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma
gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario
mandatą“.
Anot kreipimosi į KT autorių, yra pakankamo pagrindo teigti, kad
Seimo statute nepagrįstai pakeista ir susiaurinta apkaltos proceso
taikymo galimybė, nes pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kada
nusikaltimas turėtų būti padarytas – ar einant pareigas, ar gali
būti nusikalsta ir anksčiau.
Opozicijos teigimu, rinkėjai, rinkdami politiką, nežinojo, kad
jis buvo padaręs nusikaltimą. Todėl tam paaiškėjus ir teismui
priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tokiam parlamentarui turėtų
būti pradėta apkaltos procedūra, nepaisant to, kad nusikaltimas
padarytas dar jam nedavus Seimo nario priesaikos.
Parlamento opozicija siekia pradėti apkaltos procesą Darbo
partijos „juodosios“ buhalterijos byloje nuteistam šios partijos
atstovui Seimo nariui Vytautui Gapšiui.
Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje V.Gapšį
išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo
buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirta bauda.
Tuo metu valdantieji tvirtina, kad apkalta V.Gapšiui negalima,
nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio
teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais –
tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.