Tai buvusi teisėja ir iš darbo už pravaikštas išmesta Seimo narė pareiškė šią savaitę viešai išplatintame laiške ir, lyg internetinis sukčius, mulkindama žmones prašo jų paramos JAV dar neprasidėjusiems teismų procesams.
„Į užsienio teismą persikels mano, Neringos Venckienės, pavojingiausios visų laikų Lietuvos kaltinamosios – 40 kriminalinių veikų – istorija.
Taip pat persikels ir visa neištirta tragiška pedofilijos byla.
Su neatliktais būtinais ikiteisminio tyrimo veiksmais, su Seimo išvadomis apie aplaidų pedofilijos bylos tyrimą prokuratūroje, su tragiškomis mirtimis, su mano brolio dukrelės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje, grobimu 2012 m. gegužės 17 d., nepradėjus nagrinėti pedofilijos bylos, su mano tėvų, giminaičių, kaimynų, pažįstamų ir kitų žmonių, kurie buvo neabejingi vaiko ir jo tėvo skausmui ir pagalbos šauksmui, persekiojimu, gąsdinimu ir vertimu nusikaltėliais.
Papasakosiu apie matytą baisumą ir šlykštumą „vykdant teismą sprendimą“ perduodant vaiką „be prievartos“ ir reikalausiu iš Lietuvos valstybės vaizdo įrašo dėl smurto ir klaikaus teroro“, – laiške grasina N.Venckienė.
Nenagrinės net N.Venckienės kaltės
Tokie teisininkės pareiškimai teisę bent kiek išmanantiems žmonėms kelia tik juoką, nes JAV teisme nebus nagrinėjama ne tik dviejų teismų visiškai išteisinto Andriaus Ūso byla, bet net nebus svarstoma, ar N.Venckienė yra kalta dėl jai Lietuvoje inkriminuojamų nusikaltimų.
Pasak teisininkų A.Ūso byla jau seniai išnagrinėta, nuosprendis įsiteisėjęs ir daugiausia ką galės padaryti N.Venckienė svarstant jos ekstradicijos klausimą, paprašyti, kad teismas prie bylos prijungtų Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius.
Ne ką svarbesni bylai bus ir vaizdo įrašas iš Kedžių namų daryti 2012 metų gegužės 17-osios rytą, kai Laimutės Stankūnaitės dukra buvo išvaduota iš jos namų, ar N.Venckienės aiškinimai, kad jos šalininkams Lietuvoje viena po kitos keliamos bylos, todėl jie esą yra teisėsaugos persekiojami.
Bausmės sulauks Lietuvoje
Pasak generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, sprendžiant ekstradicijos klausimą nėra nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo turinys, nesigilinama į bylos aplinkybes, žiūrima tik tai, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktus, ar įtarimai, kurie yra pateikti asmeniui Lietuvoje gali būti traktuojami, kaip nusikalstama veika JAV.
„Ne JAV teismas spręs, ar N.Venckienė kalta dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų, o Lietuvos, kai į ją bus sugrąžinta“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Martinonienė. Pagal JAV ir Lietuvos Ekstradicijos sutartį nusikaltimas laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienų metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.
Pagal dabar pateiktus įtarimus N.Venckienei didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Prokurorai į JAV neskris
Lietuvos prokurorai teisme dėl N.Venckienės ekstradicijos nedalyvaus. Ne todėl, kad to nenorėtų, kaip teigia, kai kurie „violetiniai“ veikėjai, o todėl, kad jiems to daryti neleidžia galiojantys įstatymai.
Lietuvos interesus byloje gins teisininkai institucijos, kuriai JAV Teisingumo departamentas paves vykdyti ekstradicijos prašymą. Jei jiems prireiks kažkokių papildomų įrodymų, Lietuvos prokurorai juos privalės pateikti.
N.Venckienė, suprantama, prašymus taip pat galės pateikti, tačiau jie turės būti susiję tik su jai pareikštais įtarimais, pavyzdžiui, ji galės bandyti įrodyti, kad netrukdė antstolei Sonatai Vaicekauskienei atlikti savo pareigas, nes nežinojo, kad yra teismo sprendimas, kuriuo privalėjo grąžinti L.Stankūnaitei jos dukrą.
Nepatiko mergaitės apklausa
N.Venckienės laiškas keistas pasirodė ir L.Stankūnaitės bei jos dukters advokatui Gintarui Černiauskui, kuriam buvusi Seimo narė taip pat skiria dėmesio.
„Paviešinsiu kaip dabartiniuose teismų procesuose Lietuvoje mergaitę apklausų metu už rankos laiko Černiauskas, išnešęs ją kojomis į priekį iš gimtų namų, apie vaiko nežinojimą kurioje klasėje jis mokosi ir atsakymus už jį teismui duodančiu Stankūnaitės gynėju“, – rašo daugybe nusikaltimų įtariama bėglė.
Pasak G.Černiausko, jam metami kaltinimai yra niekuo nepagrįsti, nes mergaitės apklausą Kedžių kaimynės Olgos Girdauskienės byloje stebėję Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ir bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius apklausos būdui jokių pretenzijų neturėjo.
„Nukentėjusieji turi teisę naudotis advokato pagalba, o advokatas turi teisę savo klientui patarti į kokius klausimus jam neatsakyti“, – sakė G.Černiauskas.
Advokato teigimu, mergaitei buvo liepiama neatsakinėti į tuos klausimus, kuriais buvo bandoma išgauti kokioje valstybėje vaikas gyvena ir, kaip ją galima rasti.
Tokio turinio O.Girdauskienės ir jos gynėjo klausimus mergaitei atmesdavo ir bylą nagrinėjantis teisėjas R.Sipavičius.
„Ar aš laikiau mergaitę už rankos? Prieš apklausą pasisveikinau, padaviau ranką, o po jos atsisveikinau, bet to jie tikrai nematė.
Apklausa buvo atlikta pagal visus reikalavimus, tai gali patvirtinti proceso dalyviai. Aišku, ji jiems nepatiko, nes buvau šalia mergaitės ir galėjau laiku reaguoti į jų provokuojančius klausimus“, – kalbėjo G.Černiauskas.
Taip pat neaišku, kokiu būdu N.Venckienė žada paviešinti mergaitės apklausą, nes įrašinėti ar filmuoti teismo procesą yra draudžiama.
Ar galėjo O.Girdauskienė nufilmuoti prieš ją liudijusią L.Stankūnaitės dukrą? „Tikrai ne“, – atsakė G.Černiauskas.
Ieško dviejų advokatų?
N.Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal mažiausiai 14 Baudžiamojo kodekso straipsnių: teismo sprendimo nevykdymas, nepagarba teismui, trukdymas antstolei atlikti savo pareigas, mažametės tvirkinimas, poveikio jai darymas, pasipriešinimas policijos pareigūnams, nežymus sveikatos sutrikdymas, piktnaudžiavimas globėjos pareigomis, šmeižtas, mirusiojo atminimo paniekinimas, neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, neteisėtas šios informacijos panaudojimas, piktnaudžiavimas tarnyba, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Visi nusikaltimai, kuriais ji įtariama, suskirstyti į 39 epizodus.
Nors suimti bėglę teismas leido dar 2014 metų spalio 21 dieną, dėl jos ekstradicijos prokuratūra kreipėsi tik pernai. Po kiek laiko prokurorai sulaukė teigiamo atsakymo – JAV Teisingumo departamentas priėmė ekstradicijos prašymą ir pripažino jį vykdytinu.
Kiek užtruks ekstradicijos procesas generalinis prokuroras Evaldas Pašilis neprognozuoja. Tai priklausys nuo to, kaip sparčiai dirbs institucija, kuriai pavesta įvykdyti Lietuvos prašymą ir, kiek laiko pačiai N.Venckienei pavyks vilkinti bylą.
N.Venckienės suburtos partijos nariai teigia, kad bėglė JAV įvyksiančiam teismui jau turi nusisamdžiusi vieną advokatą, tačiau jai esą reikia ir antro, bet jam sumokėti jos turimų santaupų neužtenka.
Š.Paberaliaus istorija netinkamas pavyzdys
„Violetiniai“ veikėjai įsitikinę, kad bėglė teismą laimės ir, kaip pavyzdį, pateikia Šarūno Paberaliaus, kurį JAV atsisakė išduoti Lietuvai, istoriją, nors ji kaip diena ir naktis skiriasi nuo N.Venckienės gyvenimo.
Š.Paberaliaus policija ieškojo dėl dviejų nesunkių nusikaltimų – eismo saugumo taisyklių pažeidimo, už kurį jis buvo lygtinai nuteistas Lietuvoje bei už viešosios tvarkos pažeidimą.
Bylos duomenimis, 1998 metų kovo 19 dieną Š.Paberalius su kolegomis lydėjo inkasaciją „Vikondos“ parduotuvėse atliekantį automobilį.
Jau sutemus jo vairuojamas visureigis vos 40 kilometrų per valandą greičiu važiavo Kėdainių J.Basanavičiaus gatve, kai staiga iš šoninės Tilto gatvės išvažiavęs kitas automobilis užkirto jam kelią.
Vengdamas susidūrimo Š.Paberalius buvo priverstas pasukti į kitą eismo juostą, kuria tuo metu važiavo maršrutinis autobusas.
Autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabtelėti, tačiau transporto priemonės nesusidūrė, todėl nieko blogo neįtariantys apsauginiai nuvažiavo toliau.
Tik po valandos Š.Paberalius sužinojo, kad autobuse pasižymėti bilieto ėjęs pagyvenęs vyriškis nuo staigaus krestelėjimo pargriuvo ant grindų ir susitrenkė sprandą. Praėjus keliems mėnesiams po šio nelaimingo atsitikimo, birželio 7 dieną, vyriškis mirė ligoninėje nuo uždegimo.
1999 metų gruodžio 22 dieną Kėdainių apylinkės teismas nuteisė Š.Paberalių 3 metams lygtinio laisvės atėmimo, atėmė vairuotojo pažymėjimą ir priteisė 12,5 tūkst. litų neturtinės žalos.
Antrąją bylą Š.Paberaliui Kėdainių policijos komisariatas pradėjo 1999 metų spalio 21 dieną.
Budint „Vikondos“ organizuotoje miesto šventėje, prie Š.Paberaliaus priėjęs vienos aukštas pareigas ėjusios koncerno darbuotojos sūnus pareiškė, kad jį užpuolė grupė jaunuolių, reikalaudama pinigų.
Š.Paberalius su kolegomis sulaikė įtariamus mušeikas ir perdavė iškviestiems policijos pareigūnams, tačiau apkaltinti buvo ne chuliganai, bet apsauginiai. Sulaikytieji, kuriems nebuvo nustatyta jokių rimtų sužalojimų, teigė buvę sumušti.
Netrukus Š.Paberalius išvyko į JAV, o Lietuva paprašė jo ekstradicijos, tačiau JAV federalinis teismas konstatavo, kad Lietuvos ekstradicijos prašymas neatitinka šio reikalavimo.
Teismas konstatavo, kad JAV už tokius smulkius pažeidimus asmuo negali būti persekiojamas, nes Š.Paberaliaus elgesyje nėra jokių kelių chuliganizmo požymių – jis vairavo blaivus, neviršijo greičio ir važiavo vos greičiau už autobusą.
Subliuško ir kitas kaltinimas – Lietuvos prokurorai patys pripažino, kad nuo Š.Paberaliaus ir jo kolegų esą „nukentėję“ sulaikytieji nepatyrė rimtesnių sužalojimų.
