Pagal Kultūros ministerijos parengtą ir su arkivyskupijomis,
religinėmis bendruomenėmis suderintą dokumentą, didžiausios sumos
– 2,9 mln. eurų – gali tikėtis Vilniaus Švč. Mergelės
Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir
Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai
sutvarkyti planuojama skirti 2,3 mln. eurų, Telšių bernardinų
vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksui – 1,9 mln.
eurų, Bernardinų vienuolyno ansambliui Kaune – 1,8 mln. eurų,
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikai –
1,7 mln. eurų, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrai
– 1,3 mln. eurų.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios
statinių kompleksas ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo bazilika turėtų sulaukti daugiau kaip po 800
tūkst. eurų injekcijų.
Bernardinų vienuolyno ansambliui Vilniuje ketinama duoti 460
tūkst. eurų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikai –
240 tūkst. eurų.
Sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine
tvarka 2016–2020 metais, sąrašas sudarytas, nes skirti lėšų
visiems į įvairias programas įtrauktiems maldos namams,
vienuolynams, kitiems objektams nėra galimybės. Pinigai bus skiriami
iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Kultūros ministerija pabrėžia, kad lėšos numatytos
svarbiausiems šalies sakralinio kultūros paveldos objektams.
„Ministerijai svarbu, kad
būtų išsaugoti svarbiausi Lietuvos sakralinio kultūros paveldo
objektai, kurie neatsiejami nuo mūsų kultūros, į juos pirmiausiai
krypsta turistų akys, nes jie yra unikalūs ir menantys mūsų, kaip
europietiškos kultūros ir architektūros raidą, taip pat prie
šių objektų sutvarkymo daug pastangų deda bendruomenės, kurios
aktyvus dalyvavimas labai svarbus veiksnys“, – BNS sakė
kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.