Kita vertus, nei konservatoriai, nei liberalai dabar nieko ypatinga neprarado. Galbūt net atvirkščiai – laimėjo. Nors dešinieji, būdami valdžioje ir kairiųjų vietoje, būtų pasielgę lygiai taip pat (praeityje ne kartą taip ir elgdavosi), šiuo atveju puolė šaukti apie kone mirtiną valdžios smūgį šalies demokratijai, vėl ėmė linksniuoti jau kurį laiką pasižabotą burtažodį apie „demokratijos eroziją“.
Atkuto ir Briuselyje reziduojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G.Landsbergis.
Europarlamentaras ėmė švaistytis raginimais premjerui išvaryti iš Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrus, nubausti teisingumo ministrą. O to nepadariusiam A.Butkevičiui konservatorių vedlys pagrasino užkurti dar neregėtą šioje kadencijoje pirtį. Galiausiai G.Landsbergis kreipėsi į prezidentę prašydamas neskirti naujo sveikatos apsaugos ministro, kol Vyriausybė neapsikuops.
Visai neblogai šia kaktomuša pasinaudojo ant kulnų socialdemokratams bandantys lipti „darbiečiai“.
Darbo partijos vedlys V.Mazuronis, viena vertus, gėdino opoziciją mėginant švaistyti valstybės laiką ir išteklius politinei reklamai, kita vertus, raukėsi kalbėdamas apie socialdemokratų reputacijos šešėlius, o drauge nepraleido progos pasigirti, kad tik jo vadovaujamos partijos pastangomis didės ir algos, ir pensijos.
Šitoks triukšmas nestebina. Jis sukeliamas kiekvieną kartą, kai tik priartėja nauji rinkimai. Bet didžiausia bėda yra tai, ką savo reklaminiuose pareiškimuose minėjo ir „darbiečiai“, jog šis triukšmas užgožia realias spręstinas valstybės problemas.
Beje, skirtingų spalvų politikai tais pačiais klausimais ima skelbti priešingą nuomonę nei vos prieš kelerius metus – viskas priklauso nuo to, ar jie yra valdžioje, ar opozicijoje.
Antai socialdemokratai bei jų lyderis A.Butkevičius, išgirdę „darbiečių“ pasiūlymus įvesti lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, kartojo lygiai tą patį, ką porino tuomečiai valdantieji konservatoriai reaguodami į buvusių opozicijoje kairiųjų tokius pat siūlymus: per didelė skylė atsiveria biudžete; dabartinis PVM tarifas neturi jokios įtakos, kad lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją; baikime ikirinkiminį populizmą.
Stebint visą šį spektaklį sunku nuspėti, kas mūsų valstybės laukia po Seimo rinkimų. Neatmestina, kad, nepaisant partijų karštligiškų pastangų iškelti save ir sumaišyti su purvais konkurentus, būsimoji valdančioji koalicija gali būti dar prieštaringesnė nei ši.
