„Manau, kad premjeras parodė savo politinį nebrandumą
vertindamas įvykius dabartinėje švietimo sistemoje. Toks politinis
vištakumas tikrai stebina“, – BNS sakė Lietuvos švietimo
įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Anot jo, premjeras „bando visokiais būdais manipuliuoti,
šmeižti pedagogus“. Pašnekovas patikino, jog jo vadovaujamos
profesinės sąjungos atstovai nevyko į jokius Rusijos organizuojamus
renginius, taip pat tvirtino, jog mažiausiai dešimtmetį nedalyvavo
bendruose renginiuose su Rusijos švietimo profesinių sąjungų ar
kitais atstovais, taip pat ir valstybinių institucijų pareigūnais.
Anot jo, anksčiau profesinė sąjunga vykdavo tik į bendrus
renginius, organizuojamus Europos Sąjungos valstybėse.
„Bus viešas pareiškimas – mes norėtumėme, kad būtų
įvardinti asmenys, susieti su Rusija“, – BNS sakė A.Jesinas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius
Jurgelevičius savo ruožtu teigia, kad dėl premjero pareiškimo
ketina kreiptis į teismą. Jo teigimu, premjeras šmeižia visą
švietimo bendruomenę.
„Lietuvos premjeras kare su savais piliečiais išsitraukė
nuvalkiotą ir pelėsiais atsiduodantį „rusai puola“ skudurą. O
tai toks argumentas, kurio sveiki bei save gerbiantys žmonės
komentuoti nesiima. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ketina
kreiptis į teismą dėl visą švietimo bendruomenę šmeižiančios
informacijos“, – antradienį išplatintame pranešime apgailestavo
A.Jurgelevičius.
Jis taip pat aiškina, jog premjeras pateikia neteisingą
informaciją apie neva praėjusią savaitę pasiektus susitarimus dėl
sąlygų, kuriomis mokytojai sutiktų nutraukti neterminuotą
streiką, pradėtą pirmadienį. Streike dalyvauja maždaug
dešimtadalis mokyklų ir darželių.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta
įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų
atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių,
kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą
nustatyti nevienodą atlygį. Būtent dėl pastarojo reikalavimo
stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti
reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija
sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir
premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.