Argi čia aukštasis politikos pilotažas? Nieku gyvu. Todėl būtina paieškoti povandeninių srovių. Juk smalsu sužinoti, kuo vis dėlto nusikalto po sovietmečio ateizmą besikapsčiusi filosofė N.Putinaitė, kad jai neteks didžiuotis Patriotės vardu ir džiaugtis pusantro tūkstančio eurų.
Versija Nr.1. Krašto apsaugos ministerijai žūtbūt reikėjo skandalo. Pripažinkime, kad apie jos teikiamą premiją iki šiol mažai kas buvo girdėjęs, nors anksčiau ją yra gavę tikrai puikūs autoriai, kad ir A.Šlepikas ar A.Žagrakalytė.
Pinigine išraiška su Nacionaline premija ministerija niekaip nepasirungs, nes atsilieka dvi dešimtis kartų. Aišku, galima didinti fondą, bet aprangai ir įrangai dosniai 2 procentukus aukojantys žmonės gali imti burbėti. Todėl reikia kitais būdais kelti apdovanojimo prestižą. Net ir sukeliant didesnį ar mažesnį šaršalą.
Kad visi pamirštų kokias nors Gailių klano arba J.Keliuočio premijas, švietimo ministro Š.Biručio į kairę ir dešinę barstomus apdovanojimus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ ir lygiuotųsi pagal Krašto apsaugos ministerijos komandas ir kurdami stengtųsi atitikti visas patriotines vertybes.
Žiūrėk, gal kada nors atsiras ir koks tautinis fantastinis detektyvas apie ateivių nugvelbtą Vasario 16-osios akto originalą.
Versija Nr.2. Ministrui žūtbūt reikia populiarinti patį premijos pavadinimą – Patriotų.
Kodėl? Šiuo atveju gali būti tikrai ne vienas spėjimas. Todėl tenka spėlioti toliau.
Versija Nr.2.1. Patyliukais Lietuvoje rengiamasi įkurdinti priešraketines gynybos sistemas „Patriot“. Amerikietiškas – tokias pat, kokios jau kurį laiką stovėjo Lenkijoje. Todėl reikia visuomenę pratinti prie šio vardo.
Versija Nr.2.2. Sukasi kino teatrų ekranuose tokia lietuviška komedija „Patriotai“. Teko matyti jos anonsą – nė šypsnio nesukėlė. Kas buvo nuėjęs pažiūrėti, sakė tiktai verkę dėl veltui išmestų eurų.
Kas gali paneigti, kad šaršalas dėl Patriotų premijos buvo viso labo gudriai suregzta filmo reklamos kampanija? Išvysti skelbime žodį „patriotai“, mintyse susieji su skandalu ir perki bilietą daug negalvodamas.
Versija Nr.3. Vėl susijusi su reklama. Kokia labiausiai perkama šiuo metu knyga? R.Vanagaitės „Mūsiškiai“. Užtat, kad neva tokia, kokios iki šiol parašyti niekas nedrįso, tik pagarsėjusi viešųjų ryšių meistrė, puikiai nutuokianti rinkodaros dėsnius, – populiarus bus tik toks kūrinys, kuris kam nors labai nepatiks.
N.Putinaitės knygos leidėjai turėtų artėjančios Knygų mugės proga išspausdinti kuo daugiau egzempliorių ir priversti autorę nuo ryto iki vakaro „Litexpo“ rūmuose raityti autografus. Mūsų žmonės mėgsta nukentėjusiuosius.
Tyčia ar netyčia, tačiau ministras J.Olekas sukūrė šiam veikalui puikią reklamos kampaniją, todėl būtų nuodėmė ja nepasinaudoti. Smalsu juk visiems – kas toje knygoje, užrūstinusioje patį ministrą?
Versija Nr.4. Gal iš tikrųjų ministras įžvelgė, kad knygos autorė bando apjuodinti šviesaus atminimo tautos dainiumi vadintą poetą Just.Marcinkevičių?
Juolab kad pats pripažino sėmęsis iš poeto tvirtybės.
Pusakliai vertinimo komisijos nariai to nematė, užtat jų neprotingam ir skubotam sprendimui ministras pačiu laiku užbėgo už akių. Šaunuolis!
Tik besiteisindamas be reikalo pripažino sovietmečiu dažniau į bažnyčią nueidavęs, nei ministraudamas laisvoje Lietuvoje. Jeigu nevengtų į ją užsukti bent per didžiąsias šventes ar retsykiais laisvalaikiu atsiversti Bibliją, gal užkliūtų už akių kai kurie joje įamžinti palyginimai.
Kad ir apie krislą svetimoje, o rąstą savoje akyje. Netinka? Tuomet gal prisiminkime paklydusią avelę, kuri mielesnė už 99 pargrįžusias. Tik, regis, ne ministrui.
Kad ir kaip būtų, žmonės sužinojo, kad egzistuoja tokia Patriotų premija. O kam ji atiteks ir kas jos dar atsisakys, kaip vieni autoriai jau padarė, negi svarbu?
