Valdančiųjų atstovų prašoma paaiškinti, ar „valdančioji
koalicija gerbia Konstitucijoje įtvirtintas opozicijos teises
inicijuoti neeilines Seimo sesijas ir jose užduoti valdžiai
klausimus apie galimos korupcijos faktus“, pranešė Tėvynės
sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė laikosi pozicijos, jog per
valandą pradėjus ir baigus opozicijos inicijuotą neeilinę sesiją,
kai Seimas nepritarė pateiktai darbų programai, Seimo statutas
nebuvo pažeistas.
„Pirmiausia rytoj tiek aš, tiek ministras pirmininkas esame
pakviesti į opozicinių frakcijų susirinkimą, lauksime, ką jie
mums pasakys.
Aš konsultavausi su teisininkais ir jie mato, kad visos
procedūros buvo teisiškai tvarkingai atliktos, himnu pradėjo, himnu
užbaigė neeilinę sesiją, o kaip kiekvienas Seimo narys balsavo –
jo teisė, jis turi laisvą mandatą. O jei konservatoriai nori,
prašau, salė visada atidaryta, jie gali susirinkti ir sėdėti
tenai“, – žurnalistams pirmadienį sakė Seimo pirmininkė
L.Graužinienė.
Parlamento vadovė sako, kad Seimo valdyba bei vadovybė atliko
visus būtinus veiksmus, kad opozicijos inicijuojama Seimo neeilinė
sesija būtų sušaukta ir vyktų, o į Seimo opozicijos keliamus
klausimus ir priekaištus dėl neeilinės sesijos galimo neteisėto
nutraukimo atsakys Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji planuoja
į posėdį rinktis trečiadienį.
Neeilinė Seimo sesija inicijuota surinkus 48 parlamentarų
parašus.
Į posėdį susirinkęs Seimas vasario 17 dieną nepritarė
opozicijos pateiktai sesijos darbų programai. Už ją po pateikimo
balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai.
Po šio balsavimo Seimas sugiedojo himną ir neeilinė sesija buvo
baigta. Dalis dešiniųjų opozicinių frakcijų atstovų himną
atsisakė giedoti.
Opozicija tokį valdančiųjų elgesį pavadino demokratijos
erozija, o valdantieji pareiškė, kad kai kurie opozicijos siūlomi
darbai gali palaukti pavasario sesijos, o kiti yra skirti rinkimų
kovai. Spalį Lietuvoje vyks parlamento rinkimai.
Opozicija sušaukė neeilinę sesiją siūlydama pradėti apkaltos
procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam
šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti
laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos
prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7
mln. eurų) kilmė, pradėti parlamentinius tyrimus dėl galimos
korupcijos.