Valdančiųjų atstovų prašoma paaiškinti, ar „valdančioji koalicija gerbia Konstitucijoje įtvirtintas opozicijos teises inicijuoti neeilines Seimo sesijas ir jose užduoti valdžiai klausimus apie galimos korupcijos faktus“, pranešė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė laikosi pozicijos, jog per valandą pradėjus ir baigus opozicijos inicijuotą neeilinę sesiją, kai Seimas nepritarė pateiktai darbų programai, Seimo statutas nebuvo pažeistas.
„Pirmiausia rytoj tiek aš, tiek ministras pirmininkas esame pakviesti į opozicinių frakcijų susirinkimą, lauksime, ką jie mums pasakys.
Aš konsultavausi su teisininkais ir jie mato, kad visos procedūros buvo teisiškai tvarkingai atliktos, himnu pradėjo, himnu užbaigė neeilinę sesiją, o kaip kiekvienas Seimo narys balsavo – jo teisė, jis turi laisvą mandatą. O jei konservatoriai nori, prašau, salė visada atidaryta, jie gali susirinkti ir sėdėti tenai“, – žurnalistams pirmadienį sakė Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
Parlamento vadovė sako, kad Seimo valdyba bei vadovybė atliko visus būtinus veiksmus, kad opozicijos inicijuojama Seimo neeilinė sesija būtų sušaukta ir vyktų, o į Seimo opozicijos keliamus klausimus ir priekaištus dėl neeilinės sesijos galimo neteisėto nutraukimo atsakys Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji planuoja į posėdį rinktis trečiadienį.
Neeilinė Seimo sesija inicijuota surinkus 48 parlamentarų parašus.
Į posėdį susirinkęs Seimas vasario 17 dieną nepritarė opozicijos pateiktai sesijos darbų programai. Už ją po pateikimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai. Po šio balsavimo Seimas sugiedojo himną ir neeilinė sesija buvo baigta. Dalis dešiniųjų opozicinių frakcijų atstovų himną atsisakė giedoti.
Opozicija tokį valdančiųjų elgesį pavadino demokratijos erozija, o valdantieji pareiškė, kad kai kurie opozicijos siūlomi darbai gali palaukti pavasario sesijos, o kiti yra skirti rinkimų kovai. Spalį Lietuvoje vyks parlamento rinkimai.
Opozicija sušaukė neeilinę sesiją siūlydama pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė, pradėti parlamentinius tyrimus dėl galimos korupcijos.
