„Situacija seniūnijoje mums yra žinoma. Į rizikos šeimas važiuodavome ir tada, kai nebuvo mobiliųjų grupių“, – kalbėjo Šunskų seniūnijos (Marijampolės savivaldybė) seniūnas Rimantas Lekeckas.
Jo manymu, vien šios grupės problemų neišspręs.
„Kaimuose nėra ne tik gėrimo, bet ir lakimo kultūros“, – žodžių į vatą nevyniojo seniūnas R.Lekeckas.
Jis su kitais specialistais nuolat lankosi socialinės rizikos šeimose.
„Gauname dozes keiksmažodžių ir priekaištų, – neva mes jiems trukdome gyventi. Apie savo vaikus jie sako: „Aš ką – neužaugau? Ir šitie užaugs“.
Kai pirmą kartą su mobiliąja grupe išvykome į seniūnijoje gyvenančias rizikos šeimas, net pats nustebau, – septyniose šeimose neradome geriančių. Jie pasidarė budrūs. Reikia važiuoti, kai gauna pašalpas.
Kol nebus išspręsta alkoholio problema, niekas nepasikeis.
Prieš kelerius metus iš vienos šeimos paėmėme dvi mergaites, nes jų tėvai stipriai girtavo. Jas apgyvendinome globos namuose.
Po pusmečio šitos mergaitės manęs paprašė, kad parvežčiau jas namo. Su geriančiais tėvais joms geriau“, – pasakojo seniūnas R.Lekeckas.
Jį sukrėtė Šunskų miestelyje gyvenančios šeimos išpuolis prieš neįgalų paauglį.
Seniūnas R.Lekeckas su mobiliąja grupe prieš kurį laiką nusprendė aplankyti nedirbančius, Darbo biržoje nesiregistravusius, todėl pašalpų negaunančius tėvus. 19-metis jų sūnus nedirba ir nesimoko. Šeimos pajamos – neįgalaus 16-mečio sūnaus pašalpa.
Paauglys vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą, todėl turi judėjimo negalią, tačiau aktyviai sportuoja ir kabinasi į gyvenimą.
Šešiolikmetis praėjusiais metais tapo neįgalių moksleivių Lietuvos čempionu 60 metrų bėgime. Kamuoliuko metimo rungtyje tąsyk jis užėmė antrą vietą.
Vakare į skurdžius jo tėvų namus atvykusi mobilioji grupė rado paauglį vieną. Tėvas ir brolis, jo teigimu, buvo išėję pas kaimynus.
Kadangi seniūnas R.Lekeckas puikiai pažįsta miestelio ir apylinkių gyventojus, nujautė, kur gali būti neįgalaus paauglio artimieji, ir neapsiriko.
Pas vieną kaimyną prie išgertuvių stalo sėdėjo ir tėvas, ir vyresnysis brolis.
Po trumpo pokalbio suaugusiais vaišių dalyviais mobilioji grupė išvyko į kitas šeimas.
Neįgaliojo brolis ir tėvas į namus sugrįžo po vidurnakčio gerokai įkaušę ir iš karto užsipuolė miegantį šešiolikmetį.
Vyresnėlis jį mušė už tai, kam šis seniūnui pasakė, kur jiedu su tėvu vakarojo.
Daužomo neįgalaus sūnaus tėvas ne tik neužstojo, bet ir pats jį puolė peiliu.
Paauglys šoko iš lovos ir basas pabėgo į lauką. Kol atvyko motinos iškviesti policijos pareigūnai, judėjimo negalią turintis paauglys stoviniavo netoli namų esančiame parke ir tik po kiek laiko išdrįso pasibelsti į savo draugo namų duris.
Šešiolikmetis apšalo kojų pirštus, todėl buvo nugabentas į ligoninę.
Medikai suteikė jam pagalbą ir leido gydytis namuose.
Iš areštinės paleistiems smurtautojams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Paauglio tėvui ir broliui buvo uždrausta lankytis namuose, todėl jie apsistojo pas Šunskuose gyvenančius giminaičius.
Tokių širdį draskančių istorijų Šunskų seniūnas R.Lekeckas matė, girdėjo ir patyrė daugybę.
Jis teigė, jog iš alkoholizmo liūno išsivaduoja reta šeima, tačiau džiugina ir mažos pergalės.
Seniūnas pasakojo apie gausią šeimą, kurioje daugiavaikis tėvas negirtauja jau pusantrų metų, nors jo žmona tebeturi priklausomybę.
„Anksčiau būdavo baisu užeiti į jų namus. Sykį, kai apsilankėme, nuo paklodės šuns išmatas ranka nubraukė, o dabar – atsirado balta staltiesė ant stalo“, – kalbėjo seniūnas.
Marijampolės savivaldybės vicemerė Irena Lunskienė teigė, jog vaikų teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai ypatingai suaktyvino veiklą po tragiškų įvykių Lietuvoje, kai tėvo aukomis tapo du mažamečiai.
„Nuo šių metų sausio 20 dienos iki šiandien slenkančiu grafiku dirbanti mobilioji grupė aplankė 69 socialinės rizikos ir ties jos riba esančias šeimas.
Aštuoniose radome girtaujančius tėvus. Laikinai globai per mėnesį paėmėme 10 nepilnamečių vaikų.
Du mažylius išvežėme į Alytaus kūdikių namus, kitus vaikus apgyvendinome Vaiko tėviškės namuose Avikilų kaime (Marijampolės sav.) ir Kartų namuose Marijampolėje.
Vaikus iš šeimų ėmėme tik tuomet, kai situacija buvo kritinė: namuose nebuvo nei vieno blaivaus suaugusiojo, kuris galėtų pasirūpinti mažaisiais.
Naktį išvežti vaiką į svetimą aplinką nėra gerai. Dvi mergaitės pasiprašė jas nuvežti pas senelius. Nuvežėme, svarbiausia, kad vaikai būtų saugūs, – pasakojo vicemerė I.Lunskienė. – Į mobiliosios grupės darbą labai aktyviai įsijungė Marijampolės policijos pareigūnai. Jie mums teikia didelę pagalbą“.
Marijampolės savivaldybėje į socialinės rizikos sąrašus yra įrašytos 163 šeimos. Jose auga 347 vaikai.
„Jei į šias šeimas važiuotume dar dažniau, vaikų paimtume, manau, dar daugiau.
Vykstame savaitgaliais, po darbo, kai šeimos nesitiki mūsų vizito.
Dažnai važiuojame ir gavę neabejingų gyventojų pranešimus apie girtaujančius ir vaikais nesirūpinančius tėvus“, – sakė vicemerė I.Lunskienė.
Ji neabejoja, jog didesnis dėmesys netinkamą gyvenimo būdą pasirinkusioms šeimos yra teigiama priemonė: „Yra šeimų, kurios dar turi sąžinę, bijo prarasti vaikus“.
Ir Marijampolės savivaldybės vicemerė I.Lunskienė, ir Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius teigė, jog problemų socialiniame darbe kelia nesutvarkyta įstatymų bazė.
„Pareigų turime daug, tik teisių per mažai. Įeiti į privačius socialinės rizikos šeimos namus kartais būna nelengva.
Gali įsileisti, gali neįsileisti, gali ir šunis paleisti.
O kas gali nuspėti, kada ir kur kas nors atsitiks?“ – teigė meras J.Bertašius.
