Vienas su skandalingąja tualeto statyba susijęs Kauno savivaldybės tarnautojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į teismą ir jau švenčia pergalę – jam bus sumokėta 66,3 tūkst. eurų.
Jo pavyzdžiu pasekė ir kitas darbo netekęs tarnautojas. Su juo taikos sutartis teisme dar nesudaryta, tačiau nekyla abejonių, kad miesto savivaldybė dar kartą turės atverti piniginę.
Kauno valdžia jau prabilo apie teatralizuotą tualeto sunaikinimą, mat statinio apačia visiškai surūdijusi ir remontuoti jo neverta.
Teismai neįžvelgė kaltės
Už 17 kvadratinių metrų ploto tualetą Kauno savivaldybė 2008-ųjų pabaigoje sumokėjo net 443 tūkst. litų (153 tūkst. eurų).
Šiam tikslui buvo pritaikytas jūrų konteineris, kurio vertė siekė 10–15 tūkst. eurų.
Beje, vienas Kėdainių teniso mėgėjų klubas įsigijo du tokius konteinerius su tualetu, vandens pašildymo sistema ir dušu. Pirkinys kainavo vos 9 tūkst. eurų.
Skandalinga Kauno istorija susidomėję tyrėjai į teisiamųjų suolą pasodino net 12 kaltinamųjų, tačiau dvejus metus bylą dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas septynis išteisino.
Tarp jų – tuometis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
Pinigų iššvaistymu pripažinta tik tai, kad statybų įmonės kasoje atsidūrė 30,7 tūkst. eurų, kuriuos savivaldybė išmokėjo išrašydama fiktyvias sąskaitas faktūras ir klastodama darbų atlikimo aktus.
Dar po dvejų metų byla visiškai subliūško – Apeliacinis teismas išteisino ir kitus penkis kaltinamuosius.
Numanė aferos dirigentus
Jeigu aukščiausias pareigas iš teisiamųjų tuomet ėjęs R.Rabačius yra nekaltas, tai kieno žodis šioje istorijoje buvo lemiamas?
Statant šį tualetą Kauno meru dirbo konservatorius Andrius Kupčinskas, o svarbiausius postus savivaldybėje užėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos atstovai.
Kauno apygardos teismas paskelbtame nuosprendyje šešėlį metė ant tuomečių vicemero liberalo Rimanto Mikaičio ir administracijos direktoriaus konservatoriaus Vyganto Gudėno.
Byloje surinkta duomenų, kad šių valdininkų nurodymu tualeto statybos vieta iš Šv.Gertrūdos gatvės buvo pakeista į aikštelę Jonavos gatvėje, šalia Kauno pilies. Tuomet esą ir prasidėjo visos bėdos.
Kultūros paveldo departamento specialistai iš pradžių pritarė kauniečių sumanymui tualetą statyti Šv.Gertrūdos gatvėje, tačiau po atostogų grįžusi departamento Kauno padalinio vadovybė visus leidimus panaikino.
Valdininkai puolė intensyviai ieškoti naujos vietos. Daugiausia šioje srityje esą dirbo R.Mikaitis ir R.Rabačius, tačiau visi su šia istorija susiję valdininkai negalėjo pasakyti, kas tualetui parinko dabartinę vietą ir leido statyti visiškai kitokį statinį, negu iš pradžių buvo planuota.
Kaip įprasta tokiais atvejais, visi politikai neigė savo kaltę ir įžvelgė oponentų klastą.
Naujienos užaugino sparnus
Darbo savivaldybėje netekęs Rimantas Rutavičius dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į teismą ir pirmoje instancijoje laimėjo bylą.
Kauno savivaldybės teisininkai net nematė prasmės skųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui ir su R.Rutavičiumi buvo pasirašyta taikos sutartis.
Joje numatyta, kad savivaldybė iš darbo atleistam kauniečiui sumokės per 66 tūkst. eurų negauto atlyginimo.
Atleidžiant R.Rutavičių iš darbo savivaldybės teisininkai patarė atsisakyti tokio sumanymo, tvirtindami, kad jis bus neteisėtas. Tuometė miesto valdžia nepaklausė. Galbūt taip norėta parodyti, kad kaltininkai surasti ir griežtai nubausti.
Kitas buvęs teisiamasis Valius Knokneris reikalauja sumokėti net 79,9 tūkst. eurų. Jeigu teismas priteistų tokią sumą, auksinis tualetas pabrangtų dar 145 tūkst. eurų.
V.Knokneris dėl tualeto istorijos gavo griežtą papeikimą, vėliau kitą nuobaudą už netinkamą sutarčių priežiūros kontrolę ir galiausiai neteko darbo.
Kaunietis kreipėsi į teismą ir šis panaikino griežtą papeikimą už netinkamus veiksmus statant tualetą.
Nelikus šios nuobaudos, atleidimas iš darbo taip pat tapo neteisėtas.
Savivaldybė su V.Knokneriu taikos sutarties nepasirašė, nes jo prašoma suma teisininkams pasirodė pernelyg didelė.
Kita vertus, beveik nekyla abejonių, kad kaunietis bylą laimės ir savivaldybė privalės jam išmokėti kompensaciją.
Kartą jau teko remontuoti
Įpūdingą pinigų sumą kainavęs tualetas trejus metus stovėjo nenaudojamas ir tik teismui pripažinus statinio teisėtumą buvo perduotas naudoti savivaldybės įmonei „Kauno švara“, prižiūrinčiai dar du mokamus bei vieną nemokamą tualetus.
Brangiajam statiniui jau tuomet reikėjo remonto, mat vandalai išdaužė visus keturis langus. Ištisą parą veikiantis vadinamasis auksinis tualetas – vienas lankomiausių mieste.
Vykstant Kauno dienų šventei, pernai jame per parą apsilankė apie 500 žmonių – tai visų laikų rekordas. Jeigu tiek žmonių užsuktų kasdien ir paliktų po 29 euro centus, tualeto veikla tikrai būtų pelninga, tačiau tokio antplūdžio neverta net tikėtis.
Žiemą kartais per naktį neužsuka nė vienas žmogus. Vasarą ir naktimis darbo nestinga, mat aikštelėje prie Kauno pilies dažniausiai prasideda ir baigiasi daugelis kelionių autobusu, šioje vietoje sustoja užsieniečių autobusai.
Išeitis – statinį nugriauti ir užmiršti
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Ankstesnioji miesto valdžia dukart skaudžiai suklydo – tiek palaiminusi tokio tualeto statybą, tiek nepelnytai atleidusi iš darbo tarnautojus, kuriems dabar tenka mokėti kompensacijas.
Savivaldybės biudžetui šie pinigai netaps labai skaudžiu smūgiu, tačiau tuos pinigus tikrai buvo galima panaudoti prasmingiau – metų pabaigoje išmokėti premijas geriausiems darbuotojams.
Blogiausia yra tai, kad šis tualetas yra susidėvėjęs ir greitai bus netinkamas naudoti, mat statinio apatinė dalis visiškai surūdijusi. Remontas tik dar labiau padidintų šio visiškai nevykusio projekto sąmatą.
Turbūt teisingiausias sprendimas būtų surengti teatralizuotą akciją, kurios metu kranas tualetą nukeltų, suspaustų ir išvežtų į metalo laužo supirktuvę, o mes jį pagaliau užmirštume visiems laikams.“
