Fizinio lavinimo mokytoju dirbusį T.Ušinską žeidžia valdininkų pomėgis skirstyti mokytojus į gerus ir blogus. „Mokytojai atiduoda vaikams savo širdį, kaip tu gali pamatuoti, kuris geras, o kuris jau nebe? Kaip gali iš kelių klausimų nustatyti mokytojo kompetenciją?“ – klausė pašnekovas ir pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau į gatves turėtų išeiti streikuoti ir mokinių tėvai.
Pažadai liko pažadais
„Kai dirbau vienoje Kaišiadorių mokykloje, švietimo ir mokslo ministrė buvo Roma Žakaitienė, tuomet taip pat būta ne vieno streiko, nuolat girdėdavome, kad viskas pasikeis, bet iki šiandien nieko nepadaryta“, – stebėjosi jis.
„Anuomet per streikus mokytojai būdavo labai susiskaldę, nes vieni turėdavo didelius krūvius ir gaudavo gerus atlyginimus, o kiti mažai pamokų ir mažas algas.
Streikuodavo tik gaunantys mažus atlyginimus, bet ir jų buvo mažuma, nes bijodavo mokyklų vadovų spaudimo. Dabar matau, kad streikuoti einama vieningai“, – pasakojo pašnekovas.
Mėgo mokytojo darbą
Paklaustas, kodėl nebedirba mokytoju, pašnekovas sakė: „Darbas man tikrai patiko ir vaikai mane mėgo. Lydėdavau juos į išvykas, žygius, rasdavome bendrą kalbą. Ir dabar dar sulaukiu iš jų sveikinimų įvairiomis progomis. Viskas dėl atlyginimo.
Iki ekonomikos krizės jis buvo normalus – siekė apie 2400 litų, nes turėjau visą krūvį, tačiau mažinant susitraukė iki 1500 litų. Neliko papildomų valandų, priemokos už papildomą ugdymą, tad teko rinktis kitą darbą, nes juk šeimos išlaidos nesumažėjo.“
Premjeras atsiprašė mokytojų, bet jų ryšius su Rusija tirs
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
T.Ušinskas sakė mėgęs mokytojo darbą. Visa laimė, kad dabartinė jo veikla susijusi su pomėgiais, tad didelių nepatogumų nejaučiantis. „Mama buvo mokytoja. Rinkausi specialybę eidamas tėvų pėdomis, mokytojo profesija atrodė labai gera, norėjosi su vaikais dalytis patirtimi. Džiugu prisiminti tuos laikus, bet kai dabar paskaitau spaudą, šiurpsta nugara. Labai dažnai grįžtu į Lietuvą ir norėčiau vėl grįžti visam laikui“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, džiugių perspektyvų nematyti, mat ir bandymas dalyvauti konkurse į vienos ugdymo įstaigos vadovo postą parodė, kokia sustabarėjusi švietimo sistema, joje veša „kariniai metodai“.
Kodėl nestreikuoja mokyklų vadovai?
T.Ušinską stebina ir mokyklų vadovų skyrimo tvarka bei jų savivalė: „Pasidomėkite mokyklų vadovų atlyginimais, jiems visai neparanku, kad mokytojai streikuotų, nes teks patiems dirbti. Juk jie atsakingi už visą mokyklą ir mokymo procesus.“
Pašnekovas teigė, jei mokyklos vadovų atlyginimas būtų 20 proc. didesnis už mokytojo vidutinį atlyginimą, daug problemų iškiltų į viešumą: „Pradėtų ir vadovai streikuoti.“
„Linkiu kolegoms mokytojams stiprybės ir siekti užsibrėžto tikslo nepasiduodant politiniam spaudimui. Mus, mokytojus, visada gąsdindavo įsakymais, tikiuosi, kad ir jiems pavyks išsireikalauti labai konkrečių dalykų“, – sakė T.Ušinskas.